Valstybinių parkų kraštovaizdžio architektūros vystymo analizė

  • Nijolė Piekienė Klaipėdos universitetas
Raktiniai žodžiai: valstybiniai parkai, kraštovaizdžio architektūra, kraštovaizdžio vystymas

Anotacija

Kraštovaizdį suprantame kaip gamtos ir žmogaus veiklos rezultatą. Šis rezultatas nėra baigtinis. Jis priklauso nuo gamtinės ar urbanistinės aplinkos vyravimo kraštovaizdyje, kiekvieno kraštovaizdžio komponento įtakos tyrimo tikslo atžvilgiu. Šios sąveikos rezultatai lemia kraštovaizdžio architektūros kūrimo principų pagrindimą, naudojant mokslinius tyrimo metodus. Lietuvos valstybinių parkų kraštovaizdžio architektūros vystymo sprendimai verčia ieškoti priemonių, kaip planuoti pripažintas saugotinomis Lietuvos kraštovaizdžio vertybes, kaip pagerinti šių teritorijų lankymą, pažinimą, gyvenančiųjų šiose teritorijose aplinkos kokybę.

Straipsnyje pateikiama Žemaitijos NP, Kuršių nerijos NP, Pajūrio RP ir Nemuno deltos RP kraštovaizdžio analizė vertingųjų savybių kontekste, atlikta kraštovaizdį lemiančių faktorių ir veiksnių analizė, aptariama kultūros paveldo, architektūros, gamtinių, aplinkos ekologijos ir kitų faktorių ir kriterijų įtaka valstybinių parkų kraštovaizdžiui.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės nuosekliai formuoti kraštovaizdžio architektūros vystymą, atsižvelgiant į kraštovaizdžio politikos krypčių - užtikrinti kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą, planavimą ir krašto saviraiškos bruožus, nuostatas.

Publikuotas
2019-05-10
Skyrius
APLINKOS INŽINERIJA