Dirvožemio mikroskopinių grybų sudėtis skirtinguose medynuose

  • Nijolė Maršalkienė Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos institutas Studentų g. 11, Akademija, LT-53356 Kauno r.
  • Šarūnė Savickaitė Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos institutas Studentų g. 11, Akademija, LT-53356 Kauno r.
Raktiniai žodžiai: medynai, dirvožemis, mikroskopiniai grybai, Trichoderma

Anotacija

Tyrimo tikslas – įvertinti mikroskopinių grybų pradų paplitimą 13 savaiminių ir introdukuotų rūšių dendroparko medynų dirvožemyje. Tyrimai atlikti 2017 m. spalio mėn. Daugiausiai mikroskopinių grybų pradų buvo juodalksnio (Alnus glutinosa L.), vakarinės tujos (Thuja occidentalis L.) ir paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų dirvožemyje, mažiausiai – amerikinio uosio (Fraxinus americana L.), paprastojo klevo (Acer platanoides L.) ir mažalapės liepos (Tilia cordata L.). Tirtų medynų dirvožemyje buvo aptikta 18 mikroskopinių grybų genčių, iš kurių 16 genčių priklausė aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriui. Trichoderma genties grybų išplitimas atskirų medynų dirvožemyje neigiamai veikė bendrą mikroskopinių grybų pradų gausumą.

Nuorodos

Bilaj, V. J. (1982). Metody eksperimentalnoj mikologii: Spravocnik. Kiev: Naukova dumka, 1982.
Binkley, D. (1995). The influence of tree species on forest soils: processes and patterns. Proceedings, 1–33. Canterbury: Lincoln University Press.
Grantina, L., Seile, E., Kenigsvalde, K., Kasparinskis, R., Tabors, G., Nikolajeva, … Muiznieks, I. (2011). The influence of the land use on abundance and diversity of soil fungi: comparison of conventional and molecular methods of analysis. Environmental and Experimental Biology, 9, 9–21.
Grantina, L., Seile, E., Malinovskis, U., Tabors, G., Kasparinskis, R., Nikolajeva, … Muiznieks, I. (2010). Particular characteristics of soil microbial communities in forest stands infected with Heterobasidion parviporum and Armillaria spp. In Microorganisms in Industry and Environment. From Scientific and Industrial Research to Consumer Products. Proceedings of the III International Conference on Environmental, Industrial and Applied Microbiology (BioMicroWorld2009), 86–91.
Hagen-Thorn, A., Callesen, I., Armolaitis, K. and Nihlgard, B. (2004). The impact of six European tree species on the chemistry of mineral topsoil in forest plantations on former agricultural land. Forest Ecology and Management, 195, 373–384.
Harman, G. E. (2006). Overview of Mechanisms and Uses of Trichoderma spp. Phytopathology, 96(2), 190–194.
Komon-Zelazowska, M., Bisset, J., Zafari, D., Hatvani, L., Manczinger, L., Woo, S., … Druzhinina I. S. (2007). Genetically closely related but phenotypically divergent Trichoderma species cause green mold disease in oyster mushroom farms worldwide. Applied and Environmental Microbiology, 73(22), 7415−7426.
Lugauskas, A., Repečkienė, J., Salina, O. ir Vasiliauskienė, V. (1997). Mikromicetų rūšinė sudėtis NPK trąšomis tręšiamame priesmėlio dirvožemyje. Mikroorganizmų veiklos ekologiniai efektai: Tarptautinės konferencijos dalyvių pranešimai, 191–196.
Marcos, E., Calvo, L., Marcos, J. A., Taboada A. & Tarrega R. (2008). Tree effects on the chemical topsoil features of oak, beech and pine forests. Euro Forestry, 129, 25–30.
Priha, O., Grayston, S. J., Pennanen, T. and Smolander, A. (1999). Microbial activities related to C and N cycling and microbial community structure in the rhizospheres of Pinus sylvestris, Picea abies and Betula pendula seedlings in an organic and mineral soil. FEMS Microbiology Ecology, 30, 187–199.
Rayner, A. D. M. and Boddy, L. (1988). Fungal decomposition of wood: It‘s Biology and Ecology. The Quarterly Review of Biology, 64(3).
Snieškienė V., Žeimavičius K., Stankevičienė A. (2010). Nauji želdiniai Lietuvos miestų gatvėse. Miesto želdynų formavimas: Mokslo darbai, 1(7), 155–159.
Srivastava, M., Pandey, S., Shahid, S., Sharma, A., Singh, A. & Vipul, K. (2014). Induction of chitinase, ß-1 glucanase, xylanase taken from Trichoderma sp. on different sources: A review. African Journal of Microbiology, 8(34), 3131–3135.
Vaičys M., Raguotis A., Kubertavičienė L. ir Armolaitis K. (1996). Properties of Lithuanian forest litters. Baltic Forestry, 1, 27–32.
Егорова, С. Н. and Рагуотис, А. Д. (1968). Микрофлора ризосфер ели и березы и некоторые ее физиологические особенности. Лесоведение, 1, 27–36.
Лугаускас, А. (1988). Микромицеты окультуренных почв Литовской ССР. Вильнюс: Мокслас.
Publikuotas
2018-05-08