Istoriniai želdynai – mūsų kultūros gyvasis paveldas

  • Milda Aidukaitė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga
Raktiniai žodžiai: istorinis želdynas, istorinis paveldas, nekilnojamasis kultūros paveldas, dvarų parkai, kultūrinis kraštovaizdis, kraštovaizdžio architektūra, architektūros kompozicija

Anotacija

Istorinių želdynų chartijoje (Florencijos chartija, 1981) vienas iš istorinio želdyno apibrėžimų skelbia taip: „tai architektūros kompozicija, kurios didžiąją dalį sudaro augalija. Ji gyva, todėl yra gendanti ir atsinaujinanti. Jos pavidalas kinta priklausomai nuo pusiausvyros tarp sezonų kaitos ciklo; gamtai pražystant ir vystant, ir jos būklę palaikančių dirbtinių priemonių“. Šio gyvojo paminklo apsaugai reikia specialių taisyklių, juridinės apsaugos. Gyvojo paveldo apsauga nurodo juos identifikuoti ir inventorizuoti. Jiems reikia apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo bei priežiūros strategijos. Istorinis kultūros paveldas atgaivinamas tam, kad visuomenė suvoktų, koks svarbus yra jos turimas istorinis paveldas tautinio tapatumo, socialinės ir ekonominės gerovės, visuomenės pilietiškumo ir kitais požiūriais. Istorinio želdyno, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, prieinamumas ir atgaivinimas skatina visuomenės suvokimą apie turimą istorinį paveldą.

Autoriaus biografija

Milda Aidukaitė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga

Kalvarijų g. 1-9, LT-09310 Vilnius, tel. 8 686 48551

Nuorodos

Europos kraštovaizdžio konvencija. 2000

Glemža J. Dėl istorinių želdynų tvarkymo ir apsaugos Lietuvoje. Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas. 2005 m. rugsėjo 23 d.

ICOMOS-IFLA „Tarptautinė istorinių želdynų chartiją“ (Florencijos chartiją). 1981 m. gegužės 21 d.

LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. 2008-05-08, Nr. I-733

LR Saugomų teritorijų įstatymas. 2001-12-04, Nr. I-301

LR Želdynų įstatymas. Valstybės žinios, 2007-07-19, Nr.80-3215

Tauras A. Mūsų parkai. Vilnius, 1989

Publikuotas
2018-07-12