DARNIOS APLINKOS VYSTYMAS

Visiems medžių puoselėtojams svarbūs leidiniai – Europos arboristikos standartai

Steponas Deveikis — 2023-05-10

Trys Europos arboristikos standartai turėtų būti skaitomi, studijuojami, taikomi praktikoje. Jų nuostatos turi būti diegiamos savivaldybių administracijose, projektavimo ir konsultavimo biuruose, specialistų mokymuose. Į standartų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų tekstuose, pirmiausia, medžių genėjimą reglamentuojančiuose dokumentuose, taip pat kituose želdinių įveisimą ir priežiūrą, stebėseną reglamentuojančiuose dokumentuose. Iš esmės šie leidiniai turi tapti nacionaliniu vadovu vykdant medžių sodinimo ir priežiūros darbus, arboristines urbanizuotų teritorijų želdinių ekspertizes. Tačiau būtina pabrėžti, kad visi Europos arboristikos tarybos parengti standartai yra rekomendacinio pobūdžio, nes dviejų vienodų medžių ir vienodų situacijų nerasite, tad ir standarto taikymas turi būti pagrįstas žiniomis, patirtimi, sugebėjimu analizuoti ir vertinti aplinką bei jos pasikeitimus.

Pėsčiųjų naudojimosi atšvaitais Klaipėdos miesto sankryžose lyginamoji analizė

Saulius Tamokaitis — 2023-05-10

Straipsnyje analizuojami 2011 ir 2022 metų tyrimo duomenys, vertinamas pėsčiųjų naudojimasis atšvaitinėmis priemonėmis pasirinktose Klaipėdos miesto sankryžose ir atliekama lyginamoji analizė taikant analitinį ir kiekybinį metodus, siekiant išsiaiškinti pėsčiųjų, naudojančių atšvaitus, skaičių.

Jean-Claude Nicolas Forestier (1861–1930) ir Thomas H. Mawson (1861–1933) – du amžininkai, du Europos kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveikos vedliai

Vaiva Deveikienė — 2023-05-10

Prancūzų kraštovaizdžio architektas ir urbanistas Jean-Claude Nicolas Forestier, ir britų kraštovaizdžio architektas, miestų planuotojas Thomas H. Mawson paliko ryškų pėdsaką profesijos ugdymo ir įtvirtinimo baruose. Logiška teigti, kad šie kraštovaizdžio specialistai formavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Europos kraštovaizdžio architektūros praktikos ir teorijos pagrindus, kuriuos prieš Antrąjį pasaulinį karą studijavo ir Lietuvos specialistai. Straipsnyje analizuojama šių kūrėjų pedagoginės, visuomeninės ir kūrybinės veiklos aspektai.

Vokiškoji kraštovaizdžio architektūros tradicija Europoje ir Lietuvoje

Vaiva Deveikienė — 2023-05-10

Vokiškoji kraštovaizdžio architektūros mokykla ir tradicija turi savitą raišką. Vokiškoji kraštovaizdžio formavimo, sodų meno tradicija turėjo įtakos ir kitose Europos šalyse, tiek kaimyninėse, tiek atokiau esančiose. Straipsnyje analizuojama šios tradicijos – pedagoginės, praktinės ir kūrybinės veiklos organizavimo, meninės raiškos – aspektai Europos šalyse ir Lietuvoje.

Biofilinė mokyklų architektūra Lietuvoje: teorinis galimybių tyrimas

Rasa Zubrutė — 2023-05-10

Atsižvelgiant į tradicinių mokymo(si) aplinkų neatitikimą šiuolaikiniams ugdymo tikslams ir mokyklų tinklo optimizavimo Lietuvoje keliamus mokyklų pastatų daugiafunkciškumo iššūkius, straipsnyje analizuojamos biofilinio dizaino principų taikymo šiuolaikinių mokyklų projektavimui galimybės, siekiant išskirti kriterijus, gaires, kurie galėtų būti taikomi biofilinės mokyklos kūrimui. Darbe taikyti metodai apima literatūros analizę ir pavyzdžių analizę bei vertinimą ir biofilinės mokyklos projektavimo teorinio modelio formulavimą. Tyrimas leido išskirti biofilinės mokyklos projektavimui svarbius veiksnius, apimančius natūralų apšvietimą, natūralias gamtinei aplinkai būdingas spalvas su ryškių kontrastingų spalvų intarpais, organiškas kreivalinijines formas, gamtinius elementus ir motyvus, natūralias, vietines medžiagas, ryšį su ekosistemomis, augalais, gyvūnais, aiškių, lengvai suvokiamų erdvių planavimą, lauko klases, daržus, sodus, vandens motyvą.

Lietaus vandens naudojimo galimybės ūkyje

Gitana Vyčienė — 2023-05-10

Lietaus vanduo gali būti surenkamas nuo bet kurio pastato stogo ir vėliau panaudojamas ūkio reikmėms. Ty-rimas buvo atliktas ūkyje, esančiame Mitkūnų kaime, siekiant nustatyti lietaus vandens, bėgančio nuo ūkinio pastato stogo, kiekius ir parinkti talpos tūrį skirtingo drėgnumo metais. Nustatyta, kad nuo 100 m2 baseino ploto susidaro 23,6 m3 vandens, kurio pakaktų patenkinti 22 % ūkio vandens poreikio. Jeigu vanduo būtų renkamas nuo 200 m2 baseino ploto, tai sausais metais būtų galima tenkinti 43 %, o drėgnais metais 65 % ūkio vandens poreikio. Skirtingo drėgnumo metais optimalus talpos tūris galėtų būti nuo 14 m3 iki 53 m3.

Vaistiniai-fitoncidiniai augalai: alternatyvi ekologinės apsaugos priemonė nuo daržo augalų kenkėjų

Asta Klimienė — 2023-05-10

Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Todėl vaistiniai augalai, skleidžiantys stiprų aromatą, dar yra vadinami fitoncidiniais augalais. Manoma, kad tokių augalų skleidžiamas aromatas gali atbaidyti skraidančius ir ropojančius daržo augalų kenkėjus bei turėti įtakos jų populiacijų reguliavimui, o tuo pačiu – gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose. Naudojant cheminius preparatus, ilgainiui kenkėjai adaptuojasi prie jų, dalis tokių medžiagų lieka augaluose. Be to, cheminių pesticidų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės mažėjimu. Lietuvoje dėl įvairių nuomonių skeptiškai žiūrėta į fitoncidinių augalų praktinį taikymą daržo augalų kenkėjų kontrolei. Ypač tai aktualu būtų ekologiniams, biodinaminiams ir kitiems ūkiams, suinteresuotiems gaminti sveikesnę produkciją. Todėl šio tyrimo tikslas – vertinti labiau paplitusių daugiamečių žolinių vaistinių augalų, turinčių fitoncidinių savybių, galimybes panaudoti ir daržovių apsaugai nuo kenkėjų. Straipsnyje pateikiami rezultatai apie vaistinės balzamitos, paprastojo raudonėlio, pipirmėtės ir paprastojo čiobrelio panaudojimo efektyvumą svogūnų, morkų ir kopūstų apsaugai nuo kenkėjiškų vabzdžių.

Žaliosios koncepcijos įgyvendinimas Klaipėdos jūrų uoste

Brigita Grauslytė — 2023-05-10

Uostai yra tarptautinės prekybos pagrindas ir pagrindinis globalizacijos rodiklis. Dėl stebimų aplinkos pokyčių ekologiškų uostų veikla tampa vis aktualesnė. Siekdami išvengti negrįžtamų, neigiamų aplinkos pokyčių, uostai diegia Žaliojo uosto koncepciją. Žalioji veikla yra jūrų uostų tendencija visame pasaulyje, o aplinkos valdymas tampa svarbiu šitos uosto veiklos įgyvendinimo veiksniu. 2022 metais Klaipėdos valstybinis uostas parengė ir ėmėsi įgyvendinti Žaliojo uosto koncepciją, taip nubrėždamas gaires tolimesniam darniam uosto vystymuisi. Šios koncepcijos pagrindinis uždavinys ne tik įvertinti KVJU daromą poveikį aplinkai, bet ir numatyti priemones, kaip mažinti daromą poveikį. Šio tyrimo tikslas – remiantis taršos duomenimis, Žaliojo uosto koncepcijoje numatytais veiksmais, pasiūlyti santykinius taršos rodiklius, leidžiančius ateityje geriau įvertinti taikomų aplinkosauginių priemonių veiksmingumą.

Ozono pritekėjimo iš lauko į patalpą dėsningumų tyrimas

Vaida Vasiliauskienė — 2023-05-10

Kadangi žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, tai patalpų aplinkoje esantis ozonas gali būti vienas iš pagrindinių teršalų, turinčiu neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas atliktas patalpoje, analizuojant ozono pritekėjimą iš lauko į patalpą, kai ozono generavimo prietaisai neveikė. Nustatyta, kad po 5 minučių nuo lango atidarymo pasiekiama nekintanti ozono koncentracijos patalpoje vertė, o visiškas šio teršalo suirimas įvyksta per 90 minučių po lango uždarymo. Didžiausia lauko įtaka patalpos ozono koncentracijos lygiui stebima iki 2 m atstumu nuo lango.

Skaitmeninės technologijos krovinių ekspeditoriaus darbo procesuose

Jolanta Turbienė — 2023-05-10

Transporto logistika – tai sritis, kur darbo kokybė ir užsakymų gausa priklauso nuo skaitmeninių technologijų taikymo. Krovinių ekspeditoriai organizuoja prekių pristatymą tiekimo grandinėje atsižvelgdami į užsakovo poreikius ir transporto rinkos diktuojamas sąlygas. Krovinio pristatymo proceso dalyviai nuolat ir intensyviai keičiasi informacija. Ekspeditorius koordinuoja gaunamus informacinius srautus, pritaikydamas savo veikloje įvairias skaitmenines technologijas.

Straipsnyje analizuojami ekspeditoriaus darbo procesai taikant skaitmenines technologijas. Nagrinėjami stebėjimo tyrimo duomenys, surinkti krovinių ekspeditoriui vykdant vieną užsakymą. Duomenys rinkti dviejose skirtingose įmonėse stebint kelių transporto ir jūrų transporto ekspeditorių darbą. Sėkmingas technologijų taikymas ir darbų pasiskirstymas lemia užsakymų skaičių, o tai daro įtaką įmonės pajamoms.

Karjeros pasirinkimo charakteristikos, susijusios su motinystės atostogomis

Aiste Lastauskaitė — 2023-05-10

Šio darbo tikslas – apibrėžti, kokios yra pagrindinės Y kartos moterų keičiančių karjeros kryptį ir turinčių ryšį su motinystės atostogomis kontekstu, charakteristikos. Šiame tyrime naudoti mokslinės literatūros ir interviu metodai. Duomenys rinkti ir apibendrinti naudojantis kokybinės turinio analizės procesu. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad yra reikšmingų charakteristikos skirtumų tarp ,, su motinystės atostogų kontekstu ir jo neturinčiu.

Diversity and Inclusion as a Critical Factors in the Urban Revitalization Efforts – Community and Individuals Perspective

Elwira Gross-Gołacka — 2023-05-10

This article will explore the role of diversity and inclusion in the urban revitalization process, highlighting the benefits of a diverse and inclusive community for both individuals and the community as a whole.

The research method used to achieve the goal and answer the research questions is a critical analysis of the literature, as well as an analysis of secondary research.

The current paradigm of urban management including through revitalization seems to revolve around individuation and flexibility in combining technology with human needs. This perspective calls for policies for inclusion and diversity. By recognizing and responding to the diverse needs of residents in the revitalization process, the creation of open, tolerant, inclusive cities is achieved, which is conducive to reducing social exclusion. And by extension, it also promotes the elimination of discriminatory practices against its current and future residents.

Disfagijos valdymas Europoje: ar pakanka žinių ir įgūdžių?

Vijolė Bradauskienė — 2023-05-10

Straipsnyje analizuojama situacija, susijusi su disfagijos valdymu Europoje: jos paplitimas, sukeliamos problemos bei valdymo priemonės, aptariama specialistų, susiduriančių su disfagija įvairiose srityse, teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai. Tyrimo tikslas – įvertinti specialistų, susijusių su disfagijos valdymu (dietologų, dietistų, slaugytojų, logoterapeutų, maisto ruošimo technologų ir kt.) žinias apie disfagiją ir ištirti specialistų švietimo poreikį minėtose šalyse. Tyrimo metu nustatyta, kad nemaža dalis respondentų savo žinias apie disfagiją vertina nepakankamai gerai, mažiau nei pusė specialistų naudoja standartizuotą informaciją bei metodus modifikuotos tekstūros maisto lygiams įvardinti bei nustatyti, neturi žinių kaip reikia maitinti pacientus, sergančius disfagija. Tyrimas parodė, kad būtina gilinti specialistų žinias apie disfagiją, o geriausias būdas tai padaryti – įtraukti šią tematiką į sveikatos mokslų (medicinos, mitybos ir slaugos krypčių) studijų programas. Taip pat būtina parengti metodinę priemonę, kuria galėtų naudotis minėtų sričių specialistai visose Europos šalyse.

ISO tolerancijų ir suleidimų parinkimo skaitmenizavimas

Tytas Savickas — 2023-05-10

Aukštosios mokyklos, rengiančios inžinerijos specialistus pramonei, nenorėdamos atsilikti nuo Pramonė 4.0 keliamų reikalavimų darbuotojų skaitmeninei kompetencijai diegia interaktyvias, patirtines edukacines sistemas ir skaitmenines technologijas. Šiame straipsnyje identifikuojamos skaitmeninimo, skaitmenizavimo ir skaitmeninių transformacijų sąvokos. Aptariamos Pramonė 4.0 sąlygotos ateities darbuotojų galimybės išlikti darbo rinkoje, reikalaujančioje skaitmeninių kompetencijų. Svarstomi Švietimas 4.0 iššūkiai, sprendžiantys aukšto lygio specialistų rengimą, studijų infrastruktūros, mokymosi ir ugdymo aplinkų modernizavimo, pažangių (IT ir kitų) technologijų diegimo perspektyvas, dėstytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą. Straipsnyje pristatoma autorių sukurta mokomoji kompiuterinė programa MATAS, skirta ISO tolerancijų ir suleidimų parinkimui optimizuoti: leidžianti parinkti matmenų nuokrypas, pamatyti tolerancijų laukų išsidėstymo vizualizacijas, rasti rekomendacijų apie suleidimų parinkimą, jų skaičiavimo metodus, taikymą ir žymėjimą brėžiniuose; suteikianti galimybę studentams savarankiškai spręsti techninių matavimų uždavinius arba pasitikrinti gautus rezultatus bei padedanti dėstytojams lengviau organizuoti studijų procesą. Straipsnyje taip pat pristatomos tolerancijų ir suleidimų sistemos, teisinė metodologija, aptariamas nuokrypų klasifikavimas ir normavimas.