https://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/issue/feedMIESTŲ ŽELDYNŲ FORMAVIMAS (ISSN 1822-9778 (print) / ISSN 2029-4549 (online)2018-08-08T14:49:33+08:00Jurga Kučinskienėj.kucinskiene@kvk.ltOpen Journal Systems<p> Mokslo darbų leidinyje „Miestų želdynų formavimas“ (naujai leidžiamas kaip - Darnios aplinkos vystymas <em>ISSN 2538-9017 (print) / ISSN 2538-9025 (online), </em>norėdami pereiti<em> <a href="http://ojs.kvk.lt/index.php/DAV/about">spauskite čia</a>)</em> spausdinami technologijos mokslų srities moksliniai straipsniai, kuriuose analizuojamos problemos, susijusios su urbanizuotų teritorijų želdynų ir aplinkos formavimu. Taip pat gali būti publikuojami kraštovaizdžio projektavimo, želdynų projektavimo, kraštovaizdžio architektūros, dekoratyviosios želdininkystės bei kitų technologinių ir inžinerinių krypčių straipsniai. Žurnale publikuojami straipsniai yra recenzuojami redakcinės kolegijos narių arba jų paskirtų ekspertų. Už straipsnių teksto turinį atsakingi autoriai. Žurnalas įtrauktas į IndexCopernicus duomenų bazę (<em>www.indexcopernicus.com</em>) ir SIS duomenų bazę.</p>https://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/55Kraštovaizdžio meno raiškos mieste svarba pagal tikslinės apklausos rezultatus2018-08-07T17:10:34+08:00Vaiva Deveikienėvaivadeveikiene@gmail.com<p>Straipsnyje apžvelgiama ir analizuojama kraštovaizdžio architektūros objektų reikšmė miesto struktūroje. Tyrimas atliktas ir straipsnis parengtas vieno profesinio seminaro 2016 m. Rietave dalyvių apklausos pagrindu. Straipsnyje pateikiama trijų respondentų grupių (architektų, kraštovaizdžio specialistų ir kitų profesijų atstovų) nuomonių analizė ir išvados dėl urbanistinio kraštovaizdžio elementų reikšmingumo miesto, gatvių ir kvartalų erdvinėse struktūrose bei kraštovaizdžio architektūros kūrybinio objekto sampratos ir jo vaidmens.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/56Eugène Hénard’as (1849–1923) – Paryžiaus transformacijų studijos autorius ir ateities miesto kūrėjas2018-08-07T17:11:40+08:00Vaiva Deveikienėvaiva.deveikiene@vilnius.ltSteponas Deveikissteponas.deveikis@avnt.lt<p>Straipsnyje pristatoma ir nagrinėjama prancūzų architekto ir urbanisto, parkų planuotojo Eugène Hénard‘o (liet. Eženas Ėnaras, 1849–1923) veikla ir kūryba. Jo idėjų ir tradicijos plėtotė tęsiasi ir šiandien. Straipsnyje akcentuojami kraštovaizdžio architektūros objektų kūrimo patirtis ir dėsningumai, <em>Paryžiaus transformacijų studijos</em> (1903–1909) teoriniai ir praktiniai aspektai, kurių pažinimas yra reikšmingas urbanistikos ir miesto kraštovaizdžio architektūros istorijos ir patirties tęstinumo, akademinio lavinimo, studijų programos požiūriu.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/57Kunigaikštienės Izabelės Čartoryskos (Izabela z Flemmingow Czartoryska, 1746–1835) Pulavų parkas – atvejo analizė2018-08-07T17:13:01+08:00Steponas Deveikissteponas.deveikis@avnt.lt<p>Straipsnyje pristatoma ir nagrinėjama garsaus Lenkijos parko Pulavuose (lenk. <em>Puławy</em>) kūrimo istorija, pateikiama menotyrinė analizė. Straipsnyje akcentuojami kraštovaizdžio architektūros objektų kūrimo patirtis ir dėsningumai, teoriniai ir praktiniai aspektai, kurių pažinimas yra reikšmingas urbanistikos ir miesto kraštovaizdžio architektūros istorijos ir patirties tęstinumo, akademinio lavinimo, studijų programos požiūriu.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/58Design Limitations for Riversides Areas. A "Marina" Project on the Warta River2018-08-08T14:49:33+08:00Konrad Dobrowolskikonrad-dobrowolski@wp.pl<p>The theme of this work is the presentation of the concept showing group of the buildings with the center for water sports visitors. The whole project has been divided into 2 points whose location is closely connected with the Warta River. It is a part of the tourist route running through the Zaleczanski Landscape Reserve. This is an area with much natural beauty, which is one of the major tourist destinations in and around the town of Kępowizna. In this section there is also the longest stretch section of the Warta River, prepared in a natural way for any water sports. A large number of visitors, the surrounding nature, numerous trails and water activities possibilities and biking were among the main factors that determined the topic and location of this work.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/59Revitalization of Degraded Urban Space of the Town in the Context of Biologically Active Space – the Architect's Points of View2018-08-07T17:21:59+08:00Konrad Dobrowolskikonrad-dobrowolski@wp.pl<p>Greenery is an important element of urban content. Its importance was noticed and taken into account during the implementation of many urban revitalization projects around the world. The revitalization of degraded areas through the revival of their by greenery is not only consistent with the policy of sustainable development, but is a contribution to the revival of public space, thus raising its value on the socio-economic level.</p> <p>Urban areas are degraded mainly due to the natural effect of industrial restructuring in all countries. Economic transformations have left the European countries with a heavy burden of degraded areas and with the weakened market capacity to 'recycle' them and use them for other purposes. Revitalization of these areas is important for local development, but also refers to social and environmental issues, especially in regions with high unemployment rates. This situation is a serious problem that affects the competitiveness of cities. Degraded areas have not only a negative impact on the image of a given space, but also become a good place for the development of negative social phenomena, in extreme cases even criminogenic. The balance of a complex, multi-layered system that is public space is shaken in such circumstances.</p> <p>Through skillfully conducted comprehensive analyzes, architects acquire knowledge allowing them to propose a revitalization project that, by showing the values of a given place, is able to convince the investor to become interested in a given space and to heal the urban tissue.</p> <p>Investors should be offered a solution that reconciles their requirements with the needs of the local community. The solution corresponds with the whole urban layout, smoothly cooperating with it and fits into the socio-historical-cultural context. New urban quality should be proposed as a response to the existing situation.</p> <p>In the case of revitalization with greenery, a large part of the concepts presented by architects has a significant impact on changing the perception of a certain urban space, its character and quality of life of people living in the area. Most often in cases of post-industrial areas, they change their character significantly through the introduction of greenery and enter into a dialogue with the past of the place.</p> <p>The very attempt to define, let alone create ideal living conditions, is not an easy task. Such a place should provide not only safe and comfortable living conditions, but also create a common space, allowing for the creation and strengthening of social ties, conducive to the emergence of a sense of local identity, but also friendly to outsiders. The city, which is revitalized with green areas, is able to approach the above-mentioned ideals due to the softening value of greenery and the possibility of creating zones affecting positively the well-being of people and the socialization of residents.</p> <p>The following study contains examples of various attempts to heal degraded spaces, using the resources of green areas.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/60The Form of the Objects Presenting Vegetation as an Element of Urban Development on the Example of a Greenhouse Design in the Wroclaw's Botanical Garden2018-08-07T17:28:35+08:00Konrad Dobrowolskikonrad-dobrowolski@wp.pl<p>The issue of the palm house or arboretum project in the botanical garden in Wroclaw was directly connected with the need to implement this function for the time, when Wroclaw fulfilled the honorable function of "Wroclaw – a city of meetings " and in 2016 "Wroclaw – a European city of culture".</p> <p>Existing Wroclaw's botanical garden is an area with much natural beauty, which is one of the major tourist destinations in the town. A large number of visitors, the surrounding nature, numerous trails and water contact possibilities were among the main factors that determined the topic and location of this work.</p> <p>The aim of this article is the presentation of the discussion on the subject of form of the buildings presenting vegetation in the botanical gardens. During the discussion, I will try to prove correctness of the choice of the amorphous form about the sense of maintaining the form over the function in the case of botanical gardens, or introducing the form as the superior, further defined it as a symbol of the function designed inside of the object.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/61Current State of Ornamental Plants’ Market in Ukraine2018-08-07T17:40:31+08:00V.M. Ezhovira_kovalyshyn@ukr.netO.P. Lytovchenkoira_kovalyshyn@ukr.netI.B. Kovalyshynira_kovalyshyn@ukr.net<p>Ukrainian market of ornamental plants is on the way of development. The aim of the article is examination of such features as structure and volume of both own production and import, determination of main supplier countries, the structure of expenses for growing seedlings. The value of imported products in 2013–2015 by six categories (bulbs / tubers in the bloom phase, rhododendrons and azaleas, roses, indoor plants, cut flowers) and own products by four categories (seedlings of flowers, bulbs / tubers, flowering plants, ornamental deciduous and coniferous plants, cut flowers), were defined. Garden centers are the main channel for sale bareroot plants (35 %), and online stores for containerized plants (30 %). Salary and heating amount 80 % of production costs of potted flowers. Perspective directions for enterprises development are improving energy efficiency, introduction of automated equipment and diversification of plant products.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/63Spatial Structure of Supraśl from 19th Century in its Contemporary Resort Landscape2018-08-07T17:50:25+08:00Dorota Gawrylukd.gawryluk@pb.edu.plMarta Baummbaum1@vp.plOlga Bancerovaolga.bancerova@gmail.com<p>Supraśl is a small town in north-eastern part of Poland. Manufacturing Suprasl was set up on the idea of Wilhelm Zachetr in the first part of the19<sup>th</sup> century. The manufacturer gave it organized, classical urban character with public spaces and green ones. In this article we describe modernizations and supplements done in the spaces and the buildings in the context of historical structure of Suprasl. Also show the characteristics of this historical and manufacturing town which are its touristic and spa parts.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/64Urbanistinės akupunktūros koncepcijos ekologinis aspektas2018-08-07T18:00:43+08:00Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškėindre.grazuleviciute@ktu.ltJurga Vitkuvienėindre.grazuleviciute@ktu.ltAurelija Daugėlaitėindre.grazuleviciute@ktu.lt<p>Straipsnyje analizuojama šiuolaikinė socialinė-ekologinė urbanistinės akupunktūros koncepcija, kurioje siūloma keisti platesnius urbanistinius kontekstus mažo mastelio ir nedidelių kaštų katalizuojančiomis intervencijomis pašalinant tam tikras įsisenėjusias socialines ar ekologines urbanistinės aplinkos problemas. Darbe pristatoma minėta koncepcija, akcentuojant ir pasirinktais praktiniais prancūzų kraštovaizdžio architektų biuro Wagon Landscaping sukurtais ir įgyvendintais miesto kraštovaizdžio architektūros darbais iliustruojant jos ekologinį komponentą</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/65Hangdžou istorinių sodų–parkų kompozicijos ypatumai2018-08-07T18:10:27+08:00Petras Grecevičiuspetras.grecevicius@gmail.com<p>Istoriniai sodai ir parkai – tai tik viena svarbiausių subtilios rytų kultūrų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Kinų sampratoje sodo funkcija vienaprasmė – pagerinti gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, patirti harmoniją. 2017 metų spalio 19 – lapkričio 4 dienomis šio tyrimo autorius Petras Grecevičius stažavosi Kinijoje Hangdžou ir Šanchajaus miestuose. Stažuotės metu atlikti istorinių klasikinių sodų ir kitų kraštovaizdžio architektūros objektų tyrimai, analizuota erdvių struktūra, augalų komponavimo ypatumai, augalų santykis su pastatų architektūra. Ieškota sąsajų su korėjiečių ir japonų istoriniais sodais–parkais, o taip pat ieškota angeliškųjų parkų kompozicijos ištakų. Šiame straipsnyje pateikiamos tyrimo metu stebėta lankytojų veikla istoriniuose soduose, jų dabartinio tvarkymo tendencijos, augalų komponavimo ypatumai ir turtingos istorinės patirties perimamumo šiuolaikinėse miesto erdvių kompozicijose. Pagrindinis dėmesys skirtas planinės ir erdvinės struktūros analizei, sodų ir parkų vizualiniams bei funkciniams ryšiams su urbanizuotomis teritorijomis ir ežero erdvėmis. Šiame straipsnyje pateikiami apibendrinimai, kurie gali būti naudingi ne tik rytietiškų sodų kūrėjams Baltijos regione, bet ir projektuojant įvairius kraštovaizdžio objektus Lietuvos sodybose ar miestų erdvėse.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/66Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio lankytojams vertinimo aspektai. Klaipėdos universiteto botanikos sodo atvejis2018-08-07T18:47:52+08:00Viktorija Gričenaitėgricenaite.viktorija111@gmail.comAurelija Jankauskaitėgricenaite.viktorija111@gmail.com<p>Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi kraštovaizdžio psichoemociniai pojūčiai, veikiami per vaizdus, kvapus ir garsus. Aptariamas formų psichologinis poveikis ir svarba formuojant Klaipėdos universiteto botanikos sodo erdvę. Straipsnio tikslas – atskleisti kraštovaizdžio psichoemocinių pojūčių per vaizdus, garsus ir kvapus pritaikymo galimybes, įrodyti teigiamą psichologinį poveikį žmogui, išanalizuoti Lietuvos ir užsienio tyrėjų atliktus tyrimus bei metodus, pritaikyti pojūčių psichologines galimybes Klaipėdos universiteto botanikos sodo erdvei.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/67Introduced Trees in Park-monument of Landscape Art in Poltava City2018-08-07T18:56:11+08:00Elisaveta Grybovichelizaveta.gribovich@ukr.netOlena Khalymonkhalymon@ukr.netSvitlana Lossvitlana_los@ukr.net<p>The history of establishment of four park-monuments of landscape art in Poltava city – Korpusnyj Garden, Petrovsky Park, Poltava City Park, Park “Peremoga” were revealed and the dynamics of their species composition was outlined. The results of 19 non-native tree species researches in four parks of Poltava city are presented. Indicators of growth rate and reproduction intensity, stem quality, resistance to climatic factors, pests and diseases of non-native tree species are compared to native species. According to the results of the complex evaluations, the species are suitable for forest plantation, protective stands and green areas creation in temperate continental climate of Ukraine conditions.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/69Саликарий как современная форма моносада ив (Salix L.)2018-08-07T20:10:25+08:00Л.П. Ищукischyk-29@mail.ruС.А. Масловатаsvetlana_maslovataya@meta.uaГ.П. Ищукsobaka.kot2011@yandex.ua<p>На основании анализа биоэкологических особенностей аборигенных и интродуцированных видов и культиваров рода <em>Salix</em> L. на биостанции Белоцерковского НАУ разработан проект моносада ив – саликарий. Саликарий спроектирован на площади 50400 м<sup>2</sup>, состоит из двух частей – регулярной и ландшафтной, в которых использовано 53 вида и культивара рода <em>Salix</em>, представленных аллеями, куртинами, живыми изгородями, топиариями и единичными деревьями и кустарниками.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/70Sumedėjusius želdinius urbanizuotose teritorijose pažeidžiantys drugiai fitofagai2018-08-07T20:16:38+08:00Povilas Ivinskisentlab@gmail.comSigitas Algis Davenisentlab@gmail.comJolanta Rimšaitėentlab@gmail.com<p>Urbanizuotose teritorijose tirti drugiai, aptinkami ant dekoratyvinių medžių ir krūmų. Dažniausi želdinių kenkėjai yra paprastąjį kaštoną gausiai pažeidžianti <em>Cameraria ohridella</em>, mažalapę liepą – <em>Phyllonorycter issikii</em>, tuopas – <em>P. populifoliella</em>, robinijas – <em>P. robiniella</em>, lanksvas – <em>Celypha siderana</em>, alyvas ir ligustrus – <em>Gracillaria syringella</em>. Rekomenduojama miestuose sodinti augalus, retai pažeidžiamus kenkėjų, o siekiant paįvairinti miestų augalų įvairovę, siūloma sodinti daugiau spygliuočių ir ypač pušinių miestuose beveik neturinčių kenkėjų.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/72Partnerystė kaip prasminga daiktinės aplinkos dizaino formavimo priemonė mokymosi procese2018-08-07T20:22:37+08:00Jonas Jakaitisjonas.jakaitis@vgtu.lt<p>Šio straipsnio tikslas yra aptarti praktinius daiktinės aplinkos taikomojo dizaino formavimo ugdymo(si) ypatumus, tiriant juos, probleminio mokymo(si) metodo, orientuoto į partnerystės (angl. <em>Problem</em>-<em>Based Service-Learning</em> (PBSL)), pritaikomumo kontekste. PBSL metodo taikymo problematika straipsnyje tiriama pasitelkus teorijų, literatūros, praktinės patirties ir lyginamosios analogų analizės, apklausų ir procesų stebėsenos metodus. Autoriaus požiūris yra koncentruojamas nuo konceptualios idėjos iki daiktinės aplinkos prototipų viešosiose erdvėse (eksterjeruose ir / ar interjeruose. – aut. pastaba) realizavimo problematiką, keliant diskusinius klausimus: ar dizaino teorinis ugdymas atsietas nuo praktinių problemų sprendimų yra pakankamas, kad studentai gebėtų spręsti realias daiktinės aplinkos dizaino formavimo problemas? Iš tiesų tiriamas istoriškai dominuojantis dizaino mokymo(si) modelis, kurį taikant, pagrindinis dėmesys telkiamas profesinių gebėjimų be realios praktinės patirties studentų ugdymui. Tyrimais nustatyta, kad tradicinis mokymas(is) dėl procedūrinių, techninių ir kognityvinių ribotumų, negali užtikrinti visaapimančio specialisto ugdymo plėtotės. VGTU Pramonės gaminių dizaino studijų programos dėstytojams keliamas svarbus uždavinys – suderinti dizaino mokymosi auditorijoje teorinius metodus su realių praktinių problemų sprendimu. Diskusija apie PBSL metodo problematiką straipsnyje aptariama platesniame, dalyvavimo realiuose projektuose atvejų analizės kontekste.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/73Research on Pest and Pathogen of green Plantings of Tbilisi, Georgia2018-08-08T10:50:53+08:00Manana Kereselidzemananakereselidze@yahoo.comMzia Beruashvilimananakereselidze@yahoo.comZaza Shavliashvilimananakereselidze@yahoo.com<p>Environment protection is a very difficult and important problem and it covers many interconnected aspects. Among these aspects green planting management of a modern city is to be mentioned. Since green plantings are a sort of “lungs” of a city, therefore, especially today it is important to protect them from damage by pests and diseases. Our aim was to carry out a pathological research on green plantings of Tbilisi and to estimate a condition of the most common plants on this territory. With this end in view it was necessary to study the species composition of the pests (insects and diseases) on plants in Tbilisi plantings (parks, squares and roadside areas). The pathological monitoring of plants has been carried out in various districts of Tbilisi; visual observation has established that the plants of planes and box tree were the most damaged species. The detailed research also has revealed the pests: sycamore bug <em>Corythucha ciliata </em>and box tree moth<em> Cydalima perspectalis</em>. The bushes of box tree also were diseased by the phytopathogen organisms <em>Volutella buxi</em> and <em>Alternaria alternata.</em> Frequency of spread of plant pests and diseases, their pathological status, and condition have been studied.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/74Lietaus vandens surinkimas ir pritaikymas miesto gyvenamojoje aplinkoje. Žardės mikrorajono atvejis2018-08-08T10:58:04+08:00Giedrė Leonikaitėlon.giedre@gmail.comJonas Abromaslon.giedre@gmail.comAurelija Jankauskaitėlon.giedre@gmail.com<p>Urbanizuotoje miesto aplinkoje ant vandeniui nelaidžių paviršių iškritęs lietaus vanduo patenka į kolektorines kanalizacijos sistemas ir čia virsta paviršinėmis nuotėkomis. Paviršinės nuotekos suprantamos kaip šalutinis produktas, kurį skubama pašalinti. Tokiu būdu lietaus vanduo yra pašalinamas iš kraštovaizdžio, neišnaudojamos jo estetinės savybės. Straipsnyje nagrinėjama tvaraus lietaus vandens tvarkymo sistemos bei jų pritaikymas miesto gyvenamojoje aplinkoje kuriant estetiškai patrauklias, ekologiškai stabilias ir tvarias erdves.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/75Dirvožemio mikroskopinių grybų sudėtis skirtinguose medynuose2018-08-08T11:09:44+08:00Nijolė Maršalkienėnijole.marsalkiene@asu.ltŠarūnė Savickaitėnijole.marsalkiene@asu.lt<p>Tyrimo tikslas – įvertinti mikroskopinių grybų pradų paplitimą 13 savaiminių ir introdukuotų rūšių dendroparko medynų dirvožemyje. Tyrimai atlikti 2017 m. spalio mėn. Daugiausiai mikroskopinių grybų pradų buvo juodalksnio (<em>Alnus glutinosa </em>L.), vakarinės tujos (<em>Thuja occidentalis </em>L.) ir paprastosios pušies (<em>Pinus sylvestris </em>L.) medynų dirvožemyje, mažiausiai – amerikinio uosio (<em>Fraxinus americana </em>L.), paprastojo klevo (<em>Acer platanoides</em> L.) ir mažalapės liepos (<em>Tilia cordata </em>L.). Tirtų medynų dirvožemyje buvo aptikta 18 mikroskopinių grybų genčių, iš kurių 16 genčių priklausė aukšliagrybūnų (<em>Ascomycota</em>) skyriui. <em>Trichoderma</em> genties grybų išplitimas atskirų medynų dirvožemyje neigiamai veikė bendrą mikroskopinių grybų pradų gausumą.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/76Перспективы расширения ассортимента хризантемы мелкоцветной в условиях парка-памятки садово-паркового искусства «Феофания»2018-08-08T11:16:30+08:00Р.К. Матяшукmarinamazura1978@gmail.comМ.Ю. Мазураmarinamazura1978@gmail.com<p>Работа посвящена проблеме обогащения разнообразием культурных декоративных растений использованных в современном озеленении. Целью работы было создание новых селекционных образцов хризантемы мелкоцветковой и их практическое использование на территории парка «Феофания». Для повышения эффективности формообразования был использован метод обработки колхицином укоренённых черенков. Полученные селекционные формы были использованы при создании новых элементов ландшафтного дизайна и усовершенствовании существующих ландшафтных композиций парка «Феофания».</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipeda State University of Applied Scienceshttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/77Растения отдела Pinophyta в ландшафтах парка «Александрия»2018-08-08T11:24:45+08:00Игорь Мордатенкоalexandriapark@ukr.netНаталья Дойкоalexandriapark@ukr.netНаталья Бойкоalexandriapark@ukr.net<p>В статье приведены данные о времени появления в парке первых интродуцентов хвойных растений. Приведены результаты инвентаризации современного таксономического состава отдела <em>Pinophyta</em> (95 видов, 7 разновидностей, 245 культиваров) в дендропарке «Александрия», в том числе 36 видов и 13 культиваров, которые произрастают в ландшафтах парка. Дана краткая характеристика (год интродукции, количество экземпляров, тип посадок и способы использования). Дана оценка их стойкости в местных условиях и перспектив их использования в зеленом строительстве.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/78Kvėpavimo takų ligų gydymui vartojami vaistiniai augalai, savaime augantys Lietuvoje2018-08-08T11:34:36+08:00Vida Motiekaitytėvmotiek@gmail.comZenonas Venckusvenckus.z@gmail.com<p>Fitoterapinėje literatūroje vaistiniai augalai skirstomi į grupes pagal jų gydomąsias savybes, pagal jų poveikį, tinkamumą ligoms gydyti. Išanalizuota vaistinių augalų grupė kvėpavimo takų ligoms gydyti. Joms gydyti literatūriniuose šaltiniuose (Lietuvos autorių įvairaus pobūdžio leidiniai) apie vaistinius augalus rekomenduojamos 86 rūšys. 17 iš jų vartojamos bronchitui gydyti. Atskiruose leidiniuose rūšių skaičius kvėpavimo takų ligoms gydyti labai įvairuoja – nuo 6 iki 38. Dažniausiai gydymui rekomenduojamos 13 rūšių, kurios paminėtos nemažiau kaip 5 leidiniuose.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/79Pajūrinė stoklė – perspektyvus augalas dekoratyviųjų želdynų formavimui lengvuose dirvožemiuose2018-08-08T11:48:14+08:00Rita Nekrošienėrita_nekrosiene@mail.ru<p>Analizuojamos pajūrinių stoklių (<em>Cakile maritima </em>Scop.) morfologinės savybės, šių augalų augimo intensyvumą ir plitimą lemiančios sąlygos, jų auginimo želdynuose perspektyvumas. Tyrimai atlikti natūraliose šių augalų buveinėse, Lietuvos pajūrio žemyninėje dalyje. Nustatyta, kad pajūrinės stoklės geriau auga gausiau azoto turinčiame substrate, yra šviesamėgės, nepakenčia kitų augalų konkurencijos. Pajūrinės stoklės gali augti įvairiame substrate, tačiau palankesnės sąlygos susiformuoja vidutinio smulkumo smėlyje. Todėl šiuos augalus rekomenduojama auginti lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje. Pajūrinių stoklių dekoratyvinės savybės yra gana vertingos: jos ilgai ir gausiai žydi, žiedai įvairių spalvų, krūmeliai dažniausiai kompaktiški ar šiek tiek išsidraikę, gana tankūs, puikiai padengia žemės paviršių. Tinka sodinti didesniais masyvais nederlingame dirvožemyje, galimos kompozicijos su kitais žoliniais augalais.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 0 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/80Šakių parkai prie vandens ir jų plėtojimo gairės2018-08-08T11:57:23+08:00Regimantas Pilkauskasuabzeldynai@yahoo.comVainius Pilkauskasuabzeldynai@yahoo.comMantas Pilkauskasm.pilkauskas@gmail.com<p>Straipsnyje aprašoma 2017 m. UAB „Želdynai“ kraštovaizdžio architektų parengti trijų parkų sutvarkymo projektai Šakiuose: J. Lingio parko , Šakių tvenkinio pakrančių parko ir Siesarties pakrančių parko. Trumpai pristatoma šių parkų istorija, pateikiami parkų planai ir aptariamos parkų projektuotojams iškilusios problemos dėl erdvių kūrimo ir krūmų sodinimo. Pateikiamos rekomendacijos, kaip tvarkyti esamus parkų medynus ir kitus želdinius.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/81Rain Gardens as Green Support of Urban Stormwater Infrastructure2018-08-08T12:06:18+08:00Kamil Rawskik.rawski@pb.edu.pl<p>In this paper the issue related to designing rain gardens in urban space has been presented. There were found and described solutions that increase water retention and infiltration by increasing the emphasis on designing and developing green infrastructure. This approach to design allows for sustainable management of rainwater and brings other benefits. In Poland, this idea becomes more popular, but these solutions are still not widely used that is showed on example of Bialystok city (Poland).</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/82Tradiciniai senųjų darželių augalai Lietuvos-Lenkijos pasienio sodybose2018-08-08T12:15:21+08:00Vilija Snieškienėvilija.snieskiene@vdu.ltStasė Dapkūnienėstase.dapkuniene@bs.vu.ltIrma Maciulevičienėirmamaciul@gmail.comJolanta Latvienėj.latvis@ap.pl<p>2017 m. Lietuvos-Lenkijos pasienio sodybose buvo aptikta 95 rūšių tradicinių darželių augalų. Abiejose sienos pusėse yra panašus rūšių skaičius: 81 rūšies augalai Lietuvoje ir 83 rūšių - Lenkijoje. Aptikti augalai pagal jų auginimo pradžią Lietuvos darželiuose buvo suskirstyti į 4 grupes: 1) auginamus nuo XV–XVI a., 2) XVII–XVIII a., 3) XIX a. ir 4) nuo XX a. pirmos pusės. Nors gėlynai mylimi ir prižiūrimi abiejose pusėse, jie turtingesni Lenkijoje, nes ten išlikusios senos didelės sodybos, o Lietuvoje, kuriantis kolūkiams buvo sunaikinta dauguma tradicinių sodybų.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/83Grybų rūdiečių (Uredinales) įvairovė ir paplitimas ant sumedėjusių augalų Alytaus ir Kauno miestų želdynuose2018-08-08T12:19:57+08:00Antanina Stankevičienėa.stankeviciene@bs.vdu.lt<p>Straipsnyje aprašomi dekoratyviniai sumedėję augalai pažeidžiami grybų rūdiečių Lietuvos miestų (Alytaus, Kauno) želdynuose. Remiantis teoriniu-analitiniu metodu aprašyta galimi rūdžių plitimo augalai šeimininkai. Jie priklausė 37 gentims ir daugiau nei 44 rūšims. Aprašoma, kad 12 genčių, 14 rūšių ir 2 veislių sumedėjusius augalus įvairiu balu pažeidė 5 genčių, 10 rūšių rūdligės sukėlėjai.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/84Жизнеспособность видов рода Acer L. в парках городов степной зоны Украины2018-08-08T12:25:15+08:00Ye. P. Suslovaelenasuslova@gmail.com<p>Приведены результаты изучения видов рода <em>Acer </em>L. в насаждениях парков городов степной зоны Украины. Определены репрезентативность видов в насаждениях, их возраст и жизнеспособность. Установлено, что в парковых насаждениях произрастают 6 видов и одна форма кленов. Наиболее часто встречаются <em>A. negundo </em>L., <em>A. platanoides </em>L. и <em>A. campestr</em>e L. Доля их участия в насаждениях составляет 72% от всех выявленных растений рода. Клены на 64% представлены средневозрастными растениями. Семьдесят три процента всех деревьев изучаемых видов являются здоровыми и оценены высшими баллами жизнеспособности (6–8). Установлено, что жизненное состояние <em>A. saccharinum </em>L. ухудшается при достижении возраста 30 лет, <em>A. negundo </em>L., <em>A. platanoides </em>L. и <em>A. pseudoplatanus</em> L. – 40 лет, <em>A. campestre </em>и <em>A. tataricum </em>L. – 50 лет. Сделан вывод, что в парковых насаждениях городов степной зоны Украины старые деревья видов рода <em>Acer </em>требуют замены на молодые саженцы в возрасте 40–50 лет.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/85Uosio genties (Fraxinus L.) augalų tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode2018-08-08T13:48:43+08:00Jolanta Šabūnaitėa.stankeviciene@bs.vdu.ltAntanina Stankevičienėa.stankeviciene@bs.vdu.lt<p>Straipsnyje apžvelgiami uosio genties (Fraxinus L.) augalų introdukcijos tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode: augalų įvairovė, introdukcijos procesas, būklė. 2017 metais uosio genties augalų kolekcijoje augo 16 taksonų: 8 rūšys, 2 porūšiai, 6 veislės. Straipsnyje pateikiamas šių augalų įsigijimo laikas, vieta. Aprašoma <em>Cicadellidae</em> šeimai priklausančio kenkėjo<em> Empoasca vitis</em> ir fiziologinės kilmės ligų (sausų šakų) pažeidimo intensyvumas. Padidėjęs sausų šakų kiekis uosio lajoje yra svarbiausias uosio genties augalų pažeidimas Lietuvoje. Tyrimo metu daugiausiai sausų šakų buvo: amerikinis (<em>F. americana</em>), paprastojo uosio (<em>F. excelsior</em>) ir jo veislių: 'Diversifolia Pendula', 'Variegata' bei juodojo (<em>F. nigra</em>) lajose. <em>Empoasca vitis</em> 0–3 balais pakenkė paprastąjį uosį <em>(F. exelsior</em>), jo veisles: 'Diversifolia Pendula', 'Diversifolia' ir juodąjį (<em>F. nigra</em>). <em>Dažnai uosį Lietuvoje pažeidžia grybas Hymenoscyphus fraxineus (= Chalara fraxinea).</em></p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/86Разработка ассортимента растений и эффективных субстратов для вертикального озеленения в городской среде2018-08-08T13:53:28+08:00А.Г. Шутоваanna_shutova@mail.ruС.Н. Шишanna_shutova@mail.ru<p>В статье приведены результаты работы по подбору ассортимента растений и оценке применимости использования субстратов с добавлением бактеризованного гранулированного удобрения для контейнерного и вертикального озеленения на основе фитомодулей редкого полива. Оценена перспективность использования различных видов и сортов многолетних растений, а также влияние использования биопрепарата Бактоплант на морфометрические параметры растений в контейнерной культуре.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/87Environmental Feasibility of Forest Reclamation of Mining Dumps of the Western Donbass2018-08-08T14:03:01+08:00Vasiliy Zverkovskyzverkovsky@yahoo.comMykola Kharytonovkharytonov.m.m@dsau.dp.uaIryna Klimkinairina_klimkina@ukr.netSvitlana Sytnykglub@ukr.netViktoriia Lovynskaglub@ukr.netSvitlana Mykolenkoglub@ukr.netGiovani Pardinigiovanni.pardini@udg.eduEva Marguigiovanni.pardini@udg.edu<p>Проанализировано содержание тяжелых металлов структурных элементов надземной фитомассы, некоторых видов деревьев на горном отвале в Степи Украины. Исследуемые показатели надземной фитомассы экспериментальных культур на участке рекультивации были лучшими, чем для деревьев, растущих на горной породе. Накопление тяжелых металлов в функциональных частях растений в значительной степени зависело от степени загрязнения субстрата произрастания. Концентрация марганца уменьшилась в листьях деревьев на участке рекультивации по сравнению с деревьями, выросшими на шахтном отвале.</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegijahttps://ojs.kvk.lt/index.php/MZF/article/view/88Knygų serija – Lietuvos parkų aprašai – papildyta dar viena knyga2018-08-08T14:06:10+08:00Vaiva Deveikienėvaivadeveikiene@gmail.comSteponas Deveikissteponas.deveikis@avnt.lt<p>Žinomas šalies dendrologas ir parkotyrininkas dr. Laimutis Januškevičius, ilgus metus tyrinėjęs Lietuvos parkus, parašęs ir publikavęs parkotyros temomis daug mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių įvairiuose leidiniuose, tarp jų ir mokslo žurnale <em>Miestų želdynų formavimas</em>, išleidęs šiuos parkų tyrimus apibendrinančius leidinius <em>Lietuvos parkai</em> (2004 m.; 488 p., aprašyti 148 parkai), <em>Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus</em> (2010 m.; 323 p., sąraše yra 177 parkai), 2017 m. parengė ir išleido trečiąją knygą – šįkart <em>Po Lietuvos tarpukario ir pokario metų parkus</em> (leidykla „Lututė“, 480 p., 24,5 x 23 cm, ISBN 978-9955-37-194-6).</p>2018-05-08T00:00:00+08:00Copyright (c) 2018 Klaipėdos valstybinė kolegija