STUDIJOS – VERSLAS – VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS

MENTORIAUS VAIDMENS IR ELGSENOS VARIACIJOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE

2023-12-01T08:54:55+08:00

Šiandieną įvairiuose pedagogų rengimo kontekstuose akcentuojamas pakitęs mentoriaus vaidmuo, jo elgsena, santykiai su proteguojamu asmeniu, kuomet iš techninių profesinės veiklos gebėjimų, patirties perteikėjo mentorius tampa lygiaverčiu proteguojamo asmens partneriu, kuriančiu darnius tarpusavio santykius, padedančiu konstruoti jauno žmogaus profesinį identitetą, palaikančiu jo profesinį augimą ir profesinę integraciją. Keliami tyrimo probleminiai klausimai: kaip reiškiasi mentoriaus elgsena ir mentorystės procesas, orientuojantis į santykių vystymąsi, informavimą, veiklos palengvinimą, veiklos ir santykių reguliavimą, veiklos modeliavimą, proteguojamo asmens viziją? Mentoriaus vaidmens ir elgsenos ikimokyklinio ugdymo institucijose tyrimas grindžiamas J. Mezirovo transformuojamojo mokymosi teorija, siekiant pagrįsti mentoriaus veiklą ir studentų praktikantų mokymosi reiškinį kaip žmogiškųjų išteklių valdymo priemonę, bei D. A. Schön reflektyviosios patirties teorija, akcentuojančia veiklos refleksiją, kuria remtasi atliekant mentoriaus veiklos analizę. Straipsnyje pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai: atskleistas mentoriaus vaidmuo, nuostatos, elgsenos raiška Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, siejant su mentorystės orientacija į santykių vystymą, informavimą, veiklos palengvinimą, veiklos reguliavimą, veiklos modeliavimą, proteguojamo asmens viziją.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BAIMĖS IR JŲ MAŽINIMO GALIMYBĖS

2023-12-08T10:53:51+08:00

Straipsnyje analizuojama ikimokyklinio mažiaus vaikų patiriama baimės problema, Remiamasi mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai patiria keletą baimių, būdingų jų amžiui, šios baimės daugeliu atveju praeina, jei nėra pastiprinamos suaugusiųjų ar aplinkybių. Pedagogams ir tėvams svarbu žinoti, kad užsitęsusios baimės silpnina vaikų imunitetą, iššaukia vaikų ligas, agresiją, asocialaus elgesio požymius. Keliama problema: kokias baime patiria ikimokyklinio amžiaus vaikai ir kokios šių baimių mažinimo galimybės. Tyrimo tikslas – atskleisti vaikų patiriamą baimių reiškinį ir šių baimių mažinimo galimybes ikimokykliniame amžiuje. Taikyti metodai – mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu ir žodžiu, gautų duomenų kiekybinė bei kokybinė turinio analizė. Tyrimas atliktas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Esminiai tyrimo duomenys: ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria įvairias baimes, susijusias su atsiskyrimo nuo tėvų, susidūrimu su nepažįstamais asmenimis, naujomis aplinkomis, gyvūnais ir daiktais. Daugelis vaikiškų baimių su laiku praeina savaime. Tačiau jei šeimoje ir ugdymo įstaigoje nekreipiama dėmesio, kai vaikas susiduria su išskirtinėmis situacijomis ir patiria ilgalaikes baimes, susijusias su atsiskyrimu nuo namų, su kitais asmenimis aplinkomis, gyvūnais, vaikiškos baimės gali pereiti į ilgalaikį nerimą, nekontroliuojamas fobijas. Tokios situacijos yra pavojingos vaiko raidai, trukdo siekti naujų kompetencijų, bendrauti su bendraamžiais bei socializuotis. Vaikų baimių mažinimas galimas tobulinant tėvų ir pedagogų kompetencijas, bendraujant su vaikais, išklausant jų nuogąstavimus. Ikimokykliniame amžiuje tinkami metodai baimėms mažinti – žaidimų metodika, pasakų terapija, veiklos netradicinėse aplinkose, išvykos, ekskursijos, sporto veikla. Svarbu laiku išsiaiškinti esmines baimių priežastis, aptinkant baimių šaltinius ir mažinti jas bendromis šeimų ir pedagogų pastangomis.

PEDAGOGIKOS STUDENTŲ SAVANORIŠKOS VEIKLOS RAIŠKA: LIETUVOS IR LATVIJOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ ATVEJIS

2023-12-08T13:13:44+08:00

Straipsnyje, remiantis mokslinės analizės ir atlikto tyrimo duomenimis, pagrįstas Lietuvos ir Latvijos pedagoginių studijų (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) studijų programų studentų dalyvavimo savanoriškoje mastas, motyvai ir reikšmė asmeniniam tobulėjimui. Nagrinėta teorinė medžiaga atskleidė, kad, nors pastarąjį dešimtmetį skiriamas ypatingas dėmesys savanoriškai veiklai, jaučiama įsitraukimo į šią veiklą tendencija, tačiau ne visose ES šalyse, tame tarpe ir Baltijos šalyse, skiriama pakankamai dėmesio savanorystės idėjos stiprinimui, jos infrastruktūrai, daugelis procesų paliekami savieigai. Siekiant į tai atkreipti dėmesį Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina ES Komisiją imtis veiksmų ir 2025 metus paskelbti Europos savanorių metais. Tyrimo problema – nepakankamas pedagoginių studijų programų studentų įsitraukimas į savanorišką veiklą. Tyrimo tikslas – atskleisti studentų savanoriškos veiklos raišką. Tyrime taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, apklausos raštu, aprašomosios statistikos, turinio analizės ir apibendrinimo metodai. Tyrimas atliktas Lietuvos ir Latvijos aukštosiose mokyklose, apklausiant pedagoginių studijų programų studentus. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad savanoriškoje veikloje dalyvavimo mastas didesnis Latvijos studentų nei Lietuvos. Didžiausia dalis apklaustųjų dalyvavo ne ilgalaikėje, o epizodinėje savanoriškoje veikloje. Pagrindinis motyvas, skatinantis dalyvauti savanoriškoje veikloje, abiejų apklaustųjų grupių yra vienodas – noras padėti kitiems. Ir Lietuvos, ir Latvijos studentams, dalyvaujantiems savanoriškoje veikloje reikšmingiausia yra emocinis pasitenkinimas, savirealizacija, naujos patirties įgijimas. Tyrimas atskleidė, kad, dalyvaujant savanoriškoje veikloje svarbu tenkinti ne tik kitų, bet ir savo poreikius, gaunant naudos savo asmeniniam tobulėjimui. Respondentų teigimu, reikšmingiausia yra tai, kad jie savanoriškos veiklos metu patyrė emocinį pasitenkinimą, galėjo save realizuoti bei įgyti naujos patirties. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentams labai svarbi gauta asmeninė nauda – dorovinių vertybių ugdymasis bei naujų pažinčių atradimas savanoriškų veiklų metu.

NAUDOTŲ DAIKTŲ PARDUOTUVĖS KAIP APLINKOSAUGOS SPRENDIMAS: PIRKĖJŲ IR AUKOTOJŲ MOTYVACIJOS

2023-12-08T13:25:59+08:00

Šis tyrimas siekia atskleisti pagrindinius veiksnius, skatinančius tiek naudotų daiktų pirkimą, tiek daiktų aukojimą visuomenėje. Dėl didėjančios atliekų tvarkymo svarbos naudotų daiktų parduotuvės tapo vienu iš įrankių galinčiu skatinti tvarų vartojimą. Nepaisant riboto mokslinių tyrimų kiekio susijusių su naudotų prekių parduotuvių įsitraukimu skatinant daryti įtaką vartotojų elgsenai, pirminiai atlikti tyrimai rodo, kad tarp populiariausių veiksnių yra ekonominis efektyvumas, noras remti socialinius projektus, atradimo džiaugsmas, unikalių daiktų įsigijimas, asmeninio pasitenkinimo jausmas ir aplinkosauginis sąmoningumas.

Tyrimas buvo atliktas naudojant mišraus tyrimo metodiką. Duomenys buvo gauti atlikus anketinę apklausą, kurioje dalyvavo 300 naudotų daiktų pirkėjų bei aukotojų. Papildoma informacija buvo surinkta atlikus interviu su trimis naudotų daiktų parduotuvių darbuotojais.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dėvėtų daiktų parduotuvių pirkėjus pirmiausia motyvuoja ekonominis efektyvumas, išskirtinių, unikalių prekių pasirinkimas ir tyrinėjimo džiaugsmas. Atvirkščiai, aukojimą pirmiausia skatina altruizmas, pagalba tiems, kuriems jos reikia ir pakartotinis išteklių naudojimo skatinimas. Stebėtina, kad aplinkosauginis tvarumas atsirado kaip antrinis motyvatorius, nurodantis sritį, kurios potencialas yra neišnaudotas. Iš tyrimo matyti, kad naudotų prekių parduotuvės turėtų strategiškai prisitaikyti prie šių identifikuotų motyvatorių, valdydamos kainodaros strategijas, kurdamos produktų pasiūlą ir didindamos savo socialinį indėlį. Atsižvelgiant į mažesnį dėmesį tvarumui, svarbu didinti visuomenės sąmoningumą ir taikyti strateginės komunikacijos veiksmus, kad naudotų daiktų parduotuvės būtų pozicionuojamos kaip vienas iš pagrindinių sprendimų skatinant tvarumą ir aplinkosaugos atsakomybę.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS IMIGRANTŲ VAIKŲ SOCIALINĖ ADAPTACIJA IR TAIKOMI PAGALBOS BŪDAI KLAIPĖDOS MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

2023-12-08T13:39:27+08:00

Imigrantai, atvykstantys iš kitų šalių ir ketinantys apsigyventi Lietuvoje, dažnai atvyksta su savo šeimomis, kuriose yra ikimokyklinio amžiaus vaikų. Didėjant imigrantų vaikų skaičiui, Lietuvos švietimo sistema turi pasirūpinti kokybišku imigrantų vaikų ugdymu ir sudaryti palankias sąlygas atvykusiųjų vaikų socialinei adaptacijai. Imigrantų vaikų ugdymas reikalauja papildomo valstybės dėmesio, daugiau paramos ir pagalbos, pasiruošimo, ugdymo įstaigos bendruomenės susivienijimo, t. y. daugiau pastangų nei įprasta. Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai, t. y. kaip padėti ikimokyklinio amžiaus imigrantams vaikams sėkmingai adaptuotis ugdymo įstaigose?; kokie pagalbos organizavimo būdai, užkertant kelią galimiems sunkumams, taikomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose? Tyrimo rezultatai, apklausus pedagogus, dirbančius su imigrantais vaikais, bei imigrantus tėvus, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Klaipėdoje, paaiškėjo, kad sėkmingai ikimokyklinio amžiaus imigrantų vaikų socialinei adaptacijai ugdymo įstaigoje svarbus tėvų ir pedagogų bei įstaigos bendruomenės glaudus bendradarbiavimas, siekiant bendrų tikslų, reikiamos pedagogų kompetencijos, daugiakalbiškumo bei multikultūriškumo vertybinės patirtys.

PEDAGOGŲ KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA UGDANT IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS GEBĖJIMUS GAMTINĖSE APLINKOSE

2023-12-08T13:51:56+08:00

Ikimokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas vaikus ugdyti inovatyviai ir kūrybiškai, pats turi būti kūrybiškas. Kūrybiškumas yra siejamas su skirtingomis žmogaus savybėmis ir gebėjimais. Ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis yra vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas. Būtent gamtinėse aplinkose yra autentiškas kontekstas, leidžiantis vaikams pažinti save ir pasaulį, kuriantis numatomas ir tuo pačiu kintančias erdves vaikų veiklai. Straipsnyje siekiama atsakyti į numatytus probleminius klausimus: kokios kūrybiško pedagogo savybės pasireiškia formuojant vaikų patyrimą įvairiose gamtinėse aplinkose; kaip reiškiasi pedagogų kūrybiškumas organizuojant vizualinę veiklą gamtinėse aplinkose; kokios kūrybiško pedagogo savybės reikalingos derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose? Tyrimo tikslas – išanalizuoti pedagogų kūrybiškumo raišką, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, focus grupės tyrimas, kokybinė (content) duomenų analizė. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai – ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog organizuojant vizualinės raiškos veiklas gamtinėse aplinkose pedagogų kūrybiškumas reiškiasi noru išbandyti naujus dalykus, drąsa prisiimant atsakomybę, aplinkos tyrinėjimu, klausimų kėlimu bei idėjų ieškojimu. Gamtinėse aplinkose yra sąlygos vaiko raiškai vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir galimybė stebėti bei vertinti meno kūrinius. Grupės ir gamtinių aplinkų sąsajos sietinos su įspūdžių gamtinėse aplinkose vizualiu perteikimu grupėje vykstančiose veiklose, taip pat su grupėje pradėtos veiklos tąsa gamtinėse aplinkose ir gamtinės medžiagos rinkimu ir naudojimu grupėje. Pedagogų kūrybiškumas derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose reiškiasi lanksčiu požiūriu, mokėjimu pamatyti idėją iš skirtingų perspektyvų, vaizduotės laisvumu, daugialypių idėjų kūrimu bei jausmų raiška.

JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ AUKŠTESNIŲJŲ GEBĖJIMŲ MOKYMOSI MOTYVACIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

2023-12-08T14:06:12+08:00

Straipsnyje nagrinėjama jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių aukštesniųjų gebėjimų mokymosi motyvacijos situacija. Siekiant išsiaiškinti mokinių mokymosi motyvaciją, jos veiksnius, atlikta nemažai tyrimų, tačiau ši problema aktuali ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus aukštesniųjų gebėjimų mokiniams. Tyrimo tikslas – atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus aukštesniųjų gebėjimų mokinių mokymosi motyvacijos veiksnius ugdymo veikėjų – trečiųjų – ketvirtųjų klasių mokinių požiūriu. Atliktas tyrimas parodė, jog jaunesniame mokykliniame amžiuje mokymosi motyvacija priklauso nuo plataus spektro veiksnių – vidinių ir išorinių, lemia vidiniai ir išoriniai siekiai. Tyrimas atskleidė, jog jaunesniojo mokyklinio amžiaus trečiųjų – ketvirtųjų klasių aukštesniųjų gebėjimų mokiniams labiausiai nesiseka pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos bei matematikos pamokos. Pagrindinės priežastys – sunkios užduotys, sudėtinga įsiminti informaciją, nuovargis, retas mokinių drąsinimas, stokojama pagyrimų, tačiau mokymosi sėkmės veiksniais išskiria suprantamas užduotis, mokytojo gebėjimą paaiškinti, jog „nieko tokio,“ kad prastas įvertinimas, tinkamas poilsis pertraukų metu, laisvalaikio svarba. Mokymosi motyvacijos veiksniai – kūrybiškos, įdomios užduotys, tėvų palaikymas, tikėtina gera ateitis, apdovanojimai už gerą mokymąsi, noras būti geriausiu. Mokiniai mėgsta daryti tai, ko dar nėra atlikę ugdymo procese, atsiranda susidomėjimas mokomuoju dalyku, kai pamokoje jie sukuria kažką naujo ar keičiasi užduoties pobūdis

PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ ĮGALINIMAS REFLEKTUOTI GIMTOSIOS KALBOS PAMOKOSE NAUDOJANT INTERNETINĘ PROGRAMĖLĘ „REFLECTUS“

2023-12-08T14:26:09+08:00

Pradinių klasių mokinių įgalinimas reflektuoti apie mokymąsi gimtosios kalbos pamokose – tai interkacija tarp mokytojo ir vaikų, kurios metu pastarasis, naudodamas įvairius metodus, priemones ir kt. sudaro galimybes apmąstyti mokymąsi. Pradinių klasių mokiniai palaipsniui ima reflektuoti apie mokymąsi, tad čia itin svarbus mokytojo, kaip įgalintojo vaidmuo. Aptariamo amžiaus vaikai, kurie yra įgalinami reflektuoti apie mokymąsi, skatinami mintimis grįžti į bet kokią mokymosi situaciją, veiklą ar užduotį ir siekti prisiminti bei apmąstyti savo mokymąsi. Introspektyviai žvelgdamas į savo mokymąsi, pradinių klasių mokinys mokosi sekti savo intelektualinės veiklos eigą ir, jei reikia, koreguoti atskirus jos žingsnius.

Vienas iš būdų, kaip vaikai gali būti įgalinami reflektuoti gimtosios kalbos pamokose – naudojimasis internetine reflektavimo programėle „Reflectus“. Tai šiuolaikinis patogus būdas mokytojui sistemingai atgręžti mokinius į mokymąsi tam, kad jie apmąstytų savo patirtis. Norint geriau suprasti, kas buvo pirminio „Reflectus“ sumanymo autorius, kokie yra šios programėlės naudojimosi ypatumai bei kaip mokytojams sekasi ja naudotis, atlikti 6 giluminiai interviu (su 5 pradinių klasių mokytojais-metodininkais ir viena „Reflectus“ kūrybinės grupės nare) bei išanalizuotas vienas seminaro video įrašas (jį vedė pirminio „Reflectus“ programėlės sumanymo autorė). Tyrimo duomenims apdoroti pasirinktas teminės analizės metodas. Tyrimo rezultatai parodė, kad šios programėlės poreikis atsirado dėl to, kad buvo ieškota patogaus būdo, kaip fiksuoti vaikų apmąstymus bei greitai, be didelių laiko sąnaudų apdoroti siekiant konstruoti tolimesnį gimtosios kalbos mokymosi procesą. Tai programėlė, kurioje mokytojai gali patys kurti savo įgalinančius reflektuoti apie mokymąsi klausimus bei pasirinkti laiko tarpus, t.y. kiek dažnai naudosis „Reflectus“ teikiamomis galimybėmis.

PEDAGOGŲ PADĖJĖJAI IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE: KAUNO UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ VERTINIMAS

2023-12-08T14:46:41+08:00

Pedagogų padėjėjų poreikis ugdymo įstaigose dėl įvairių priežasčių su metais tampa vis aktualesnis, daugelyje pasaulio šalių steigiama vis daugiau šių specialistų etatų. Pasitelkus mokslinės literatūros analizės metodą, straipsnyje išryškinamos mokslinių tyrimų, susijusių su pedagogų padėjėjų darbu, tendencijos įvairiose šalyse, taip pat pristatomi 2022–2023 metais atliktos Kauno m. valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų apklausos rezultatai, atskleidžiantys ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjų poreikį ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šiems specialistams reikalingus gebėjimus ir žinias, jų profesinės kvalifikacijos kėlimo ypatumus. Užsienio šalių ir Lietuvos tyrimuose išryškėjo šios pagrindinės tendencijos: pedagogo padėjėjo darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ypatumai; šio specialisto veiklos efektyvumo klausimai; kvalifikacijos lygio nustatymas ir jos kėlimo poreikis, akademinis rengimas; profesinių funkcijų ir vaidmenų nustatymas; pedagogo padėjėjo profesinė savijauta. Empirinis tyrimas atskleidė pedagogų padėjėjų poreikį per artimiausius penkerius metus ir esamą nepakankamą šių specialistų kiekį Kauno m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pedagogų padėjėjai įstaigų vadovų nurodomi kaip labai reikalinga ugdymo personalo grandis įstaigos bendruomenėje, bet dažniausiai nėra įgiję pedagoginio išsilavinimo ir šiuo metu nestudijuojantys. Pedagogų padėjėjams labiausiai trūksta pedagogikos ir psichologijos, specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos žinių, gebėjimų būtinų sėkmingai komunikacijai, praktinės darbo su vaikais patirties. Respondentų pabrėžiamas šių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo būtinumas. Įvairios profesinės žinios, net ir nesuteikiant kvalifikacinės kategorijos, įstaigų vadovų nuomone, yra labai pageidautinos. Studijų programa, rengianti pedagogo (ne tik darželyje, bet ir mokykloje) padėjėjus, kurie padėtų mokytojui ugdant vaikus, turinčius individualiųjų ugdymo(si) poreikių, daugumos tyrimo dalyvių yra nurodoma kaip reikalinga.

COOPERATION BETWEEN THE EDUCATIONAL INSTITUTION AND THE FAMILY OF A CHILD WITH DISABILITIES

2023-12-08T15:05:00+08:00

Taking care of the well-being of pupils with disabilities, schools and teachers look for new forms of collaboration in order to meet the expectations of parents and their children who, for various reasons, require additional care. This was the reason for starting the research on the cooperation between teachers and parents. The research aim was to recognise the needs of parents and teachers with regard to their collaboration and to determine the actual forms of this cooperation present in the surveyed entities.

The above-mentioned issues were taken into account when conducting a diagnostic survey on the process of cooperation between teachers and parents in selected primary schools educating children and young disabled people. The research covered primary schools attended by pupils with disabilities coming from the city of Biała Podlaska in the province of Lublin.

Research has shown that there are some factors that inhibit the collaboration of the school with parents bringing up children with disabilities. However, some factors that positively influence the process of cooperation have also been observed. The factors were indicated by both parents and teachers.

TARPTAUTINĖS STANDARTIZACIJOS ORGANIZACIJOS INDĖLIS ĮGYVENDINANT JT DARNAUS VYSTYMOSI IKI 2030 M. DARBOTVAKĘ

2023-12-09T06:35:05+08:00

Organizacijos, siekdamos užtikrinti sistemingą produktų ir paslaugų kokybės gerinimą, klientų pasitenkinimą ir veiklos tarptautinį pripažinimą, diegia ISO standartus. ISO standartų laikymasis taip pat rodo įsipareigojimą siekti tvarumo ir atsakingos verslo praktikos. Straipsnyje pateikiama ISO indėlio įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. analizė, kuri atlikta nagrinėjant mokslinę literatūrą, Tarptautinės standartizacijos organizacijos dokumentus bei JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. dokumentus. Atlikta analizė atskleidė, kad ISO standartai apima beveik kiekvieną aspektą, nuo techninių sprendimų iki procesus ir procedūras organizuojančių sistemų, todėl yra daug ISO standartų, atitinkančių kiekvieną darnaus vystymosi tikslą. ISO indėlis įtraukiant darnaus vystymosi tikslus į praktiką apima įvairias sritis kaip klimato kaitos, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimą, aplinkosaugos aspektus, maisto saugos sistemas, infrastruktūrą, inovacijas ir pan. ISO taip pat turi daug standartų palengvinančių verslo praktiką ir santykius, leidžiančius maksimaliai padidinti bendradarbiavimo naudą ir padėti įmonėms užmegzti sveikus verslo santykius tiek organizacijose, tiek tarp jų. Tai yra puiki praktika, kai organizacijos diegdamos standartus į savo veiklą, prisideda ir prie darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo.

INTERDISCIPLINARY ASPECTS OF INDUSTRY INNOVATIONS USE IN STUDY PROCESS AT UNIVERSITY

2023-10-04T20:40:08+08:00

The paper provides an analysis and exposes the need for more intensive use of ICT in combination with modern sources of renewable energy for efficient implementation of modern control and management technologies. Some interdisciplinary aspects of renewable energy and IC technologies use at universities are analyzed. The objective of this paper is to outline the original approach to the connection of the study process at university in the field of applied knowledge and skills in scope of energy informatics with use of novel principles of energy use for infrastructure support and development. The use of innovation in energy and computer technologies for university infrastructure may guarantee the construction of very effective base for providing of practical training and R&D activities for students. Justification of the role of interdisciplinarity in form of energo informatics as provider of industry innovations use in study process at university is one of the tasks on the path to objective. Critical analysis of a concept, using the literature as data and hybrid descriptive method were implemented for assigned tasks realization. Concept of interdisciplinary approach at university in scope of innovative essence of energo informatics in theoretical and practical spheres will open not only new horizonts in educational process, but also provide a new technological solutions implementation in university study environment. The activities described in this article should be realized in the design and development of a complex, reliable, robust, and sustainable system for the interaction between different disciplines in the scientific field, in the field of education, and also in the field of application of modern energy and IC technologies to ensure the sustainability of the university infrastructure.

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PILIETIŠKUMO KOMPETENCIJOS UGDYMAS(IS) IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE

2023-12-09T07:02:55+08:00

Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip ugdoma priešmokyklinio amžiaus vaikų pilietiškumo kompetencija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Straipsnyje aptariama pilietiškumo kompetencija ir jos ugdymas(is) priešmokykliniame amžiuje. Tada nustatomi priešmokyklinio amžiaus vaikų pilietiškumo kompetencijos ugdymo(si) praktiniai veiklos aspektai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Atliktas užsakomasis kokybinis tyrimas 2023 m. kovo-balandžio mėn. Kauno lopšelyje-darželyje „X“. Pasitelkti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa žodžiu (dalinai struktūruotas interviu). Tyrimo rezultatai atskleidė: pilietiškumo kompetencija priešmokykliniame amžiuje apibrėžiama kaip pilietinių ir demokratinių vertybinių nuostatų formavimas ir plėtojimas. Pilietiškumo kompetenciją sudaro šie sandai: pilietinis tapatumas ir pilietinė galia, gyvenimas bendruomenėje kuriant demokratišką visuomenę, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms ir valstybės kūrimas bei valstybingumo stiprinimas tarptautinėje bendruomenėje. Empirinio tyrimo duomenų analizė išryškino įgyvendinamo pilietiškumo ugdymo turinio problemas. Atkreiptinas dėmesys į piliečių teisių ir pareigų žinojimą, veiklą visuomenės labui, formuojant vidines žmogaus nuostatas. Stokojama demokratinių vertybių perteikimo būdų ir metodų taikymo įvairovės ugdymo(si) procese. Taigi, galima daryti prielaidą, kad pilietiškumo kompetencijai ugdyti(s) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje reikėtų tikslingai į ugdymo(si) procesą įtraukti įdomių, neįprastų veiklų, kurios padėtų vaikams geriau sutelkti dėmesį ir perimti demokratines vertybes.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ EMOCINIO INTELEKTO UGDYMO GALIMYBĖS LAUKO DARŽELIUOSE

2023-12-09T07:34:06+08:00

Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas. Lauko darželiuose, kurie pripažinti inovatyvia praktika ir neatsiejama ateities švietimo dalimi, gamtinė aplinka išnaudojama maksimaliai. Tai stimuliuoja vaikų sensorinius ir fizinius gebėjimus, pozityviai veikia jų nervų sistemą ir adaptaciją. Vyksta visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis, panaudojant priemones, esančias gamtoje. Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai, t.y. emocinio intelekto ugdymo galimybės (ugdymo priemonės, metodai, aplinkos pritaikymas) Lauko darželiuose, pedagogų, dirbančių Lauko darželiuose, vaidmuo (per asmeninį pavyzdį) ugdant vaiko emocinį intelektą. Tyrime, taikant pusiau struktūruotą interviu, dalyvavo pedagogai, dirbantys Lauko darželiuose. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad vaikų emocinio intelekto ugdymui Lauko daželiuose didžiausią įtaką turi naudojamos funkcionalios erdvės, gamtinės priemonės, natūrali miško aplinka, vaidmeniniai žaidimai, knygų terapija ir specialios programos, orientuotos į emocinio intelekto ugdymą. Ugdant vaikų emocinį intelektą labai svarbus tėvų ir pedagogų elgsenos pavyzdys, jų bendradarbiavimas.

MOKESČIŲ MORALĖ LIETUVOJE

2023-12-10T07:40:20+08:00

Mokesčiai yra esminė ir neatsiejama bet kurios šalies fiskalinės sistemos dalis. Tačiau ne visų mokesčių mokėtojų požiūris į mokesčius yra vienodas, nes mokesčiai yra piniginė prievolė ir ne visi mokesčių mokėtojai yra pasirengę šią prievolę vykdyti. Tokiam elgesiui gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, tačiau piliečių mokestinio elgesio negalima suprasti neįvertinus moralinių aspektų, kurie kartu sudaro mokesčių moralę, kuri paprastai apibrėžiama kaip vidinė motyvacija mokėti mokesčius. Kai mokesčių moralė aukšta, mokesčių mokėtojai mokesčius moka sąžiningai ir savanoriškai, o žema mokesčių moralė siejama su sukčiavimu mokesčių srityje. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos mokesčių mokėtojų mokesčių moralę ir jos veiksnius. Atlikus mokesčių mokėtojų anketinę apklausą paaiškėjo, kad mokesčių moralės lygis Lietuvoje yra vidutinis, šiek tiek daugiau nei 50 proc. mokesčių mokėtojų mokesčių moralė yra aukšta. Mokesčių moralė didėja su amžiumi ir išsilavinimu. Svarbiausi veiksniai, mažinantys mokesčių moralę, yra pernelyg didelė mokesčių našta ir nesąžininga bei neteisinga mokesčių sistema. Analizuojant veiksnius, didinančius mokesčių mokėtojų motyvaciją sąžiningai mokėti mokesčius, paaiškėjo, kad labiausiai prie mokesčių moralės prisideda informuotumo ir pasitikėjimo bei aiškumo ir paprastumo veiksniai. Siekiant padidinti mokesčių moralės lygį Lietuvoje, svarbu didinti mokesčių mokėtojų sąmoningumą ir žinias apie mokesčius.

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKA IR PLĖTOTĖ NEFORMALIAJAME ŠVIETIME: KVALIFIKACIJĄ TOBULINANČIŲ PEDAGOGŲ POŽIŪRIS

2023-12-11T19:28:40+08:00

Straipsnio aktualumą pagrindžia šiandienos reikalavimai pedagogui tiek kaip profesijos atstovui, tiek kaip asmenybei. Šiandien pedagogai susiduria su vis naujomis ir greitai besikeičiančiomis situacijomis, reikalaujančiomis ne tik išplėtotų profesinių, bet ir bendrųjų kompetencijų, atliepiant pokyčių realijas, sprendžiant kompleksines problemas. Todėl šio tyrimo tikslas – išanalizuoti ir pagrįsti pedagogų bendrųjų kompetencijų svarbą, raišką ir plėtojimo galimybes neformaliajame švietime. Tyrimo metu taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, pedagogų apklausa (anketavimas). Straipsnyje pateikiami empiriniu tyrimu įvertinti pedagogų bendrųjų kompetencijų svarbos, raiškos ir plėtotės aspektai neformaliojo švietimo bei suaugusiųjų švietėjo veiklos kontekste. Empirinis tyrimas išryškino, jog neformaliajame švietime pedagogų sėkmingai plėtojamos bendrosios kompetencijos (komunikacinė ir informacijos valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, reflektavimo ir mokymosi mokytis ir kt.), kai tarp suaugusiųjų švietėjo ir kvalifikaciją tobulinančio, besimokančio pedagogo vyksta konstruktyvi, produktyvi sąveika; į neformaliojo mokymo(si) programų turinį, skirtą pedagogams, įtraukiama jų bendrųjų kompetencijų plėtotė; suaugusiųjų švietėjo veikla grindžiama išplėtotomis jo bendrosiomis kompetencijomis (ypač komunikacine) ir kt. Tyrimu atskleista, jog neformaliajame suaugusiųjų švietime nepakankamai orientuojamasi į pedagogų tiriamosios veiklos kompetencijos plėtojimą. Dėl šios kompetencijos stygiaus pedagogams sudėtinga spręsti profesinius klausimus. Todėl iškyla būtinybė šią kompetenciją plėtoti, aktualizuojant ją kaip pedagogo sėkmingos veiklos pagrindą.

PROFESINIS TOBULĖJIMAS VEIKLOS TYRIMŲ TAIKYMO KONTEKSTE: SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ SUBJEKTYVUS VERTINIMAS

2023-12-11T19:43:57+08:00

Šis tyrimas suteikia galimybę atkreipti dėmesį į profesinius veiklos tyrimus kaip į planingą pokyčių strategiją siekiant sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo. Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas (anketavimas), siekiant tyrimo tikslo – atskleisti sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo galimybes refleksijos ir veiklos tyrimų taikymo aspektu. Straipsnyje išanalizuotos ir susistemintos teorinės prielaidos apie sveikatos priežiūros specialistų profesinės veiklos tobulinimo galimybes taikant refleksiją ir veiklos tyrimus, atskleidžiant profesinės veiklos tobulinimo reikmę, būdus, refleksijos vaidmenį, jos raiškos veiksnius ir kt. Tyrimo metu išsiaiškintas sveikatos priežiūros specialistų požiūris į profesinį tobulėjimą, refleksijos ir veiklos tyrimų taikymo galimybes tobulinant profesinę veiklą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, jog suvokiama profesinės veiklos tobulinimo gebėjimų svarba, tačiau jos tobulinimo galimybės taikant refleksiją ir veiklos tyrimus nepakankamai išnaudojamos, tad atsiveria erdvė šių galimybių edukacijai. Tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti sveikatos priežiūros specialistų profesinės veiklos tobulinimo galimybių plėtrai.

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO TARPTAUTINĖJE APLINKOJE PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS

2023-12-11T20:11:11+08:00

Straipsnio tikslas – ištirti aukštųjų mokyklų įvaizdžio formavimo tarptautinėje aplinkoje prielaidas ir galimybes. Darbe suformuoti uždaviniai: pateikti įvaizdžio formavimo tarptautinėje aplinkoje sampratą, išanalizuoti įvaizdžio formavimo veiksnius aukštosiose mokyklose, įvertinti esamus įvaizdžio formavimo kanalus aukštosiose mokyklose. Tyrimo tikslui pasiekti buvo naudojami sisteminės mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, statistinių duomenų rinkimo, anketinės apklausos ir jos duomenų analizės metodai.

Straipsnį sudaro dvi dalys. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama įvaizdžio samprata, sudedamosios dalys ir formavimo modeliai. Empirinėje dalyje, atliekamo kiekybinio tyrimo metu, apklausti tarptautiniai studentai, siekiant nustatyti šiuos aspektus: kaip suprantamas aukštosios mokyklos įvaizdis, kokie svarbiausi įvaizdžio aspektai lemia jos pasirinkimą, kodėl pasirinkta konkreti aukštoji mokykla. Gautos išvados rodo, jog įvaizdis turi didelę reikšmę aukštosios mokyklos sėkmingai veiklai ir jo formavimo strategija turi būti pritaikyta tarptautinei aplinkai. Atsižvelgus į tarptautinių studentų lūkesčius, aukštosios mokyklos turėtų komunikuoti žinutes apie karjeros galimybes, atviras paskaitas, renginius, studentų laisvalaikį, studijų kainas, tarptautinę studijų aplinką, šiuolaikines mokymosi sąlygas, o informacija turėtų būti pateikta elektroniniais kanalais, naudojama vaizdinė medžiaga.