STUDIJOS – VERSLAS – VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS

MENTORYSTĖ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE: MENTORIAUS PROFESINIO AUGIMO ASPEKTAS

Birutė Anužienė, Salomėja Šatienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Mentorystė švietimo įstaigoje suprantama kaip paramos modelis, kurio kontekste reikšmingą profesinę patirtį turintis pedagogas ir profesinį kelią pradedantis ar būsimasis pedagogas bendradarbiauja siekdami pradedančiojo pedagogo profesinio augimo ir profesinės integracijos. Pagrindiniai probleminiai tyrimo klausimai: Kuo praktikuojama mentorystės veikla yra reikšminga mentoriui? Kaip praktikuojama mentoriaus veikla siejasi su paties mentoriaus profesiniu augimu? Šiame straipsnyje mentorystė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje analizuojama iš mentoriaus profesinio tobulėjimo perspektyvos, siekiant atskleisti mentorystės veiklos galimybes profesiniam augimui. Darbe pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai – išanalizuotas mentorystės veiklos turinys, sietinas su mentoriaus profesiniu tobulėjimu; ištirta mentoriaus profesinio augimo raiška. Tyrimas atskleidė, jog mentoriaus profesinis augimas reiškiasi mentoriaus vaidmens įsisąmoninimu, veiklos tobulinimu ir mentorystės santykių kūrimu, nukreiptu į pradedančiojo ar būsimojo mokytojo profesinės tapatybės formavimąsi ir profesinę integraciją.

EFEKTYVAUS TARPKULTŪRINIO BENDRAVIMO VAIDMUO MEDICINOS TURIZME LIETUVOJE

Miglė Eleonora Černikovaitė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Efektyvus bendravimas yra labai svarbus tarptautinėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, ypač sparčiai augančiame medicinos turizmo sektoriuje. Aiškios bendravimo strategijos padeda įveikti kalbinius ir kultūrinius barjerus, skatina bendradarbiavimą ir kuria santykius, kuriuose gerbiami skirtingi požiūriai. Medicinos turizmo sektoriuje, kuris, kaip prognozuojama, išaugs nuo 13,13 mlrd. JAV dolerių 2021 m. iki 53,51 mlrd. dolerių 2025 m., veiksmingas bendravimas yra labai svarbus koordinuojant sveikatos priežiūros ir logistikos paslaugas („Fortune Business Insights“, 2023 m.). Šiame sektoriuje pirmaujančios šalys yra Tailandas, Indija ir Turkija, o Lietuva turi potencialo dėl kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir konkurencingų kainų. Tačiau ji susiduria su tokiais iššūkiais kaip nepakankama vyriausybės parama ir kultūriniai bendravimo barjerai, kurie trukdo jos augimui.
Šiame straipsnyje siekiama įvertinti bendravimo įtaką medicinos turizmo sprendimams Lietuvoje, sutelkiant dėmesį į dvi pagrindines sritis: esamos literatūros, susijusios su įtaką darančiais veiksniais, apžvalgą ir Lietuvos, Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos atstovų tarpkultūrinio bendravimo stilių palyginimą. Taikant tokius tyrimo metodus kaip literatūros apžvalga, apklausos ir aprašomoji statistinė analizė, tyrime nagrinėjama, kaip medicinos organizacijų komunikaciją vertina tarpkultūriniai medicinos turistai. Tyrimo rezultatai rodo, kad aiški ir tikslinga komunikacija reikšmingai pagerina medicinos turistų patirtį ir paslaugų vertinimą, todėl pabrėžiama komunikacijos efektyvumo svarba medicinos turizmo sektoriuje.

MOKYTOJŲ KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA UGDANT IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS VIRTUALIOSE APLINKOSE

Rima Ežerskienė, Rūta Tamašauskienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Šiuolaikinėje visuomenėje mokytojo vaidmuo smarkiai pasikeitė, palyginti su tradicine mokymo samprata. Kūrybiškas mokytojas apibūdinamas kaip nuolatinių geresnių edukacinių sprendimų ieškotojas, padedantis atrasti naujas mokymosi galimybes taikant inovacijas, išnaudojant visas aplinkas – vaikas ugdomas realiame ir virtualiame pasaulyje, įstaigoje ir už jos ribų. Vadovaujantis naujausiuose ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytais reikalavimais, mokytojai didesnį dėmesį turėtų skirti ne tik realių, bet ir virtualių kontekstų kūrimui. Žodis „virtualus“ paprastai apibūdina tariamą reiškinį, kuriuo nors būdu imituojantį tikrovę (pvz., kompiuterio ekrane). Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2016) minimaliai buvo užsimenama apie vaikų ugdymą virtualiose aplinkose. Tuo tarpu vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse (2023) nurodytais reikalavimais, mokytojai didesnį dėmesį skiria ne tik realių, bet ir virtualių kontekstų kūrimui. Kyla klausimų, kuo svarbus ir kaip reiškiasi mokytojų kūrybiškumas, organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas veiklas virtualiose aplinkose? Kuo pasižymi mokytojų kūrybiškumas ugdymo turinio plėtotės kontekste? Kaip pasireiškia ikimokyklinio ugdymo mokytojų kūrybiškumas, taikant virtualias aplinkas, suvokiant jų privalumus ir įveikiant iššūkius, kylančius ugdymo procese? Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, focus grupės ir turinio (content) analizės metodai. Tyrimo metu nustatyta, jog kūrybiško mokytojo iniciatyvumas reiškiasi virtualias aplinkas panaudojant kaip vaikus motyvuojantį veiklai, tiriamojo pobūdžio veiklai ir kiekvieno vaiko poreikius atliepiantį veiksnį. Siekiant įveikti ribotų techninių išteklių, techninių kliūčių ir pačios veiklos organizavimo iššūkius, mokytojų kūrybiškumas reiškiasi intelektiniu smalsumu, iniciatyvumu bei netradicinių problemos sprendimo būdų paieška.

MOKYKLOS DIREKTORIAUS, KAIP FORMALAUS IR NEFORMALAUS LYDERIO, SAVYBĖS: MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ POŽIŪRIS

Snezhanka Georgieva — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Vadovavimas šiuolaikinėje mokyklos organizacijoje yra esminis dalykas formuojant mokyklos komandą, atsidavusią ir motyvuotą siekti strateginių įstaigos tikslų, plėtoti ir tobulinti organizacijos kultūrą. Mokyklos direktorius yra vadovas pagal jam suteiktus įgaliojimus einant pareigas, pašauktas priimti valdymo sprendimus. Jis gali turėti „įgimtų“ lyderio savybių arba jas įgyti ir ugdyti mokymų ir kvalifikacijos pagalba. Nepriklausomai nuo to, kokio tipo vadovas yra vadovas, jis turi susikurti organizacijos plėtros viziją ir motyvuoti darbuotojus ja vadovautis, sudaryti sąlygas dalytis žiniomis ir pasiekti kokybišką išsilavinimą bei efektyvų įstaigos vystymąsi, dalyvaujant pedagoginiams specialistams, tėvai, suinteresuotos šalys ir kt. Šiuo tikslu mokyklos direktorius turėtų pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios yra šio straipsnio tyrimo objektas. Buvo atlikta įvairių specialybių Šumeno universiteto dėstytojų ir studentų apklausa. Jiems pateikiami teiginiai apie formalaus ir neformalaus vadovo savybes mokykloje, kuriuos jie turi surikiuoti pagal svarbą. Tyrimo tikslas – išryškinti reikšmingiausias formalaus ir neformalaus lyderio mokyklinio ugdymo sistemos institucijose profesines ir asmenines savybes. Mokinių ir dėstytojų išsakytos nuomonės sutapo dėl svarbiausių formalių ir neformalių lyderių įgūdžių. Abi respondentų grupės daugiau dėmesio skiria jo asmeninėms savybėms, dauguma jų kaip svarbiausią įvardija neformalaus lyderio gebėjimą dirbti komandoje ir skatinti bendradarbiavimą, o formalus vadovas, pasak daugiau nei 50 proc. geba sukurti pasitikėjimo požiūrį su komanda. Mokytojai ir studentai taip pat mano, kad jų vadovas turėtų būti sektinas pavyzdys, savybė, kuri patenka į trejetą svarbiausių vietų. Kitaip tariant, komandinis darbas ir geri santykiai tolerantiškoje ir palaikančioje aplinkoje, remiantis tyrimo rezultatais, lemia mokyklos lyderystę. Mokytojai mažiau dėmesio skiria vadovo įgūdžiams kurti įstaigos plėtros viziją ir vesti ugdymo proceso dalyvius bei suinteresuotas šalis, su kuriomis bendradarbiauja, keliu siekti norimos vizijos ir tikslų. Jie neišreiškia pasirengimo pokyčiams ir lyderio gebėjimo diegti naujoves nelaiko reikšmingu. Jie taip pat nerodo didelio noro dalyvauti valdyme ir prisiimti atsakomybę, kurią suteikia mokyklos autonomija. Skirtingai nei mokytojai, mokiniai labiau teikia pirmenybę vadovo įgūdžiams kurti ilgalaikį mokyklos plėtros planą su tam tikra vizija, deleguoti pareigas pedagogikos specialistams, kelti užduotis ir siekti grįžtamojo ryšio apie jų įgyvendinimą. Tačiau jie taip pat labiau orientuoti į asmenines lyderio savybes, į jo įgūdžius kuriant ir palaikant komandą. Tyrimo rekomendacijomis siekiama didinti dėstytojų (būsimų ir esamų) įsipareigojimą tirti, diegti ir plėtoti inovacijas, siekiant skleisti ir dauginti gerąsias praktikas, palaikančias organizacijos kultūros ir besimokančios organizacijos principų plėtrą. Apibendrintos tyrimo išvados rodo, kad mokyklos vadovas turi turėti profesinių gebėjimų kurti inovatyvaus institucijos plėtros viziją, o savo asmeniniu pavyzdžiu ir savybėmis įtraukti į ugdymo procesą dalyvius bei bendradarbius į jo įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas ugdymo procesas. ugdymo kokybę mokykloje.

EURITMIJOS GALIMYBĖS UGDANT MOKINIŲ SOCIALINĘ KOMPETENCIJĄ

Jonė Girdzijauskaitė-Pocienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Technologijų ir individualizuoto turinio amžiuje, viena svarbiausių mokyklos bei neformalaus ugdymo institucijų misijų tampa savimonės ir savitvardos, empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo, atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimų ugdymas, kurie sąryšyje sudaro socialinę kompetenciją (Sabaliauskas, Šukytė, 2021). Dalyvaujant muzikinėje veikloje dalyvių tarpusavio sąveiką stiprina tiek tradiciniai užsiėmimai, tiek ir rečiau organizuojamos muzikinės veiklos, tarp kurių paminėtina euritmija – muzikos mokymas naudojant judesį (Urista, 2016). Dinamiškomis veiksenomis paremta kinestetinės ir muzikinės veiklos sąjunga sukuria unikalias galimybes socialinei kompetencijai ugdyti. Šio straipsnio tikslas – pristatyti euritmiją, kaip meninio ugdymo sritį, efektyviai ugdančią mokinių socialinę kompetenciją. Straipsnyje aprašomas tyrimas, atskleidžiantis euritmijos pamokose dalyvaujančių mokinių ir mokytojų patirtis bei nuostatas. Tikslinės grupės interviu metodu apklaustų mokinių atsakymai atskleidžia, jog socialinis euritmijos pamokų aspektas mokiniams yra gerai suprantamas ir svarbus. Individualių interviu metu buvo apklausti keturi mokytojai, taikantys euritmijos metodiką pamokose, kurių atsakymai išryškina socialinės kompetencijos ugdymą kaip vieną iš prioritetinių euritmijos pamokos tikslų.

STUDENTŲ GEROVĖ KAIP SVARBUS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO VEIKSNYSės užtikrinimo rodiklis

Tanja Grmuša — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Rūpinimasis studentų gerove yra vienas iš daugelio iššūkių siekiant išlaikyti kokybės užtikrinimo sistemos tęstinumą aukštosiose mokyklose, kuriose studentai yra svarbūs suinteresuotieji subjektai. Be to, į studentus orientuotas mokymasis ir mokymas, taip pat jų gerovė yra ESG standartų, būtinų vertinant studijų programų kokybę nacionalinėse ir tarptautinėse sistemose, dalis. Tai paskatino mus ištirti studentų gerovės dimensijų suvokimą.
Darbo tikslas buvo nustatyti studentų gerovės dimensijos suvokimą studentų populiacijoje ir ištirti inovatyvių metodų ir naujų technologinių sprendimų taikymo vaidmenį renkant studentų atsiliepimus ir tobulinant kokybės užtikrinimo sistemą. Minėti tikslai buvo įtraukti į Zagrebo verslo mokyklos studentų internetinės apklausos, atliktos 2024 m. kaip platformos „StudentPulse“ dalis, sistemą.
Rezultatai parodė tam tikrų gerovės dimensijų suvokimo skirtumus tarp studentų, atsižvelgiant į bakalauro ir magistro studijų pakopą. Be to, paaiškėjo, kad skaitmeninių technologijų naudojimas kreipiantis į studentus motyvuoja juos įsitraukti ir bendrauti, taip pat kad inovacijų diegimas gali pagerinti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą.

UŽSIENIO KALBŲ MOKYMAS VYRESNIO AMŽIAUS BESIMOKANTIEMS SUAUGUSIESIEMS: PRELIMINARŪS PASTEBĖJIMAI

Małgorzata Karczewska, Marcin Zygmunt — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Kalbant apie užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi, dažniausiai pirmiausia į galvą ateina mokyklinė aplinka, kurioje užsienio kalbos mokymasis yra privalomas visą mokymosi laiką. Tačiau suaugusieji besimokantieji, įskaitant vyresnio amžiaus besimokančiuosius, ir jų užsienio kalbų mokymosi procesas reikalauja mokslinio tyrimo, nes tai yra mokymosi visą gyvenimą dalis, kuri, kaip įrodyta, yra svarbus senjorų gerovės aspektas psichologiniu, socialiniu ir medicininiu aspektu.

Straipsnio tikslas - atidžiau pažvelgti, kokią patirtį, susijusią su užsienio kalbos mokymusi, turi vyresnio amžiaus suaugusieji besimokantieji, kokia jų motyvacija, kokie mokymo metodai ir medžiaga jiems atrodo veiksmingi, su kokiais sunkumais jie susiduria ir kas galėtų pagerinti užsienio kalbos mokymosi procesą. Siekiant rasti atsakymus į šiuos klausimus, buvo sukurtas internetinis Google formos klausimynas, kurį pildė 60 metų ir vyresni respondentai.

Gauti atsakymai, nors jų skaičius ir nedidelis, rodo, kad OAL turi kelių Europos kalbų mokymosi patirties, nori bendrauti su užsieniečiais, įskaitant savo šeimos narius, tiek kelionėse, tiek darbe. Jie teikia pirmenybę privačioms pamokoms, pagrįstoms pokalbiais, taip pat naudojimuisi mokymo knygomis ir kita spausdinta medžiaga. Pagrindiniai sunkumai - laiko stoka ir su atmintimi susijusios problemos, o galimybė praktiškai vartoti kalbą ir geras mokytojas galėtų sustiprinti užsienio kalbos mokymosi procesą.

ORGANIZACIJOS DARBUOTOJŲ MOTYVACINĖS SISTEMOS PAGRINDU SUKURTA VERTĖ

Jurgita Kasparienė, Asta Mačiunskienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Šiandieninės organizacijos veikia intensyvios konkurencijos ir labai dinamiškos išorinės aplinkos sąlygomis. Šių aplinkybių kombinacijoje itin aktualūs tampa gebėjimai strategijoje identifikuoti tinkamus, efektą - pažangą duodančius tikslus, bei gebėjimas pasiekti išsikeltus tikslus. Organizacijos strategija tampa aktuali, kai reikia numatyti verslo plėtros kryptį, kuriamų produktų ir teikiamų paslaugų paklausą, išlikti rinkoje ir gauti pelno. Todėl strateginis planavimas tampa ypač svarbus stabilaus verslo pagrindas. Organizacijos norėdamos pasiekti strategijoje suplanuotus tikslus, turi turėti unikalius, išskirtinius išteklius. Vienas svarbiausių – darbuotojai. Tai yra vienas sunkiausiai pasiekimų konkurencinių pranašumų. Turėti darbuotojus (žmogiškuosius išteklius) nėra svarbiausia užduotis, svarbiausia užduotis yra organizacijos žinios, dalijimasis su darbuotojais bei gebėjimas strategiškai kryptingai valdyti darbuotojus. Organizacijos vadovų pagrindinė užduotis tampa gebėjimas suderinti atskirų darbuotojų ir organizacijos tikslus, gauti geriausią rezultatą bei kartu pasiekti organizacijos užsibrėžtus tikslus. Svarbu tampa ne tik turėti išskirtinius žmogiškuosius išteklius, tačiau ir sukurti tokią motyvacinę sistemą, kuri sąlygotų darbuotojų prisidėjimą prie strateginių tikslų įgyvendinimo.

TEORINĖS MOKYMOSI ANALITIKOS TAIKYMO GALIMYBĖS PROJEKTUOJANT MOKYMĄ/SI

Kamilė Kesylė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Straipsnio aktualumą pagrindžia mokslinė problema, susijusi efektyviu ir tikslingu mokymosi analitikos naudojimu mokymo projektavimo srityje. Šio straipsnio tikslas - mokslinės literatūros analizės pagalba atskleisti mokymosi analitikos potencialą projektuojant mokymo ir mokymosi procesą. Siekiama pagrįsti mokymosi analitikos efektyvumo galimybes ir ribotumą, apibrėžiant mokymosi projektavimą bei įvardinant prielaidas, kaip mokymosi veiklos duomenys gali padėti planuoti ugdymo procesą. Straipsnyje, remiantis užsienio autorių teorinėmis prielaidomis bei atliktų tyrimų rezultatais, siekiama pagrįsti, kad svarbu ne tik rinkti mokymosi duomenimis, bet daryti tai tikslingai siekiant tobulinti ugdymo/si procesą. Straipsnyje daug dėmesio skiriama mokymosi analitikos elementų integracijos procesų analizei bei galimybėms, ypatingą vietą skiriant CAFE mokymosi projektavimo modeliui.

SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS ĮTRAUKIOJO UGDYMO KONTEKSTE

Jūratė Klizaitė, Aniuta Varneckienė, Aurelija Valaitienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Įtraukiojo ugdymo tikslas – užtikrinti, jog visiems besimokantiems būtų sudarytos vienodos galimybės gauti kokybišką ugdymą švietimo įstaigose. Augantis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų skaičius bendrojo ugdymo įstaigose, didina mokinio padėjėjų skaičių gupėse/ klasėse. Pagalba vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, būna labai individuali, mokinio padėjėjui ne visada aiški, suprantama, ko iš jo tikimasi. Šis tyrimas orientuotas į specialiosios pagalbos teikimą vaikams su individualiais ugdymosi poreikiais. Straipsnyje nagrinėjamas specialiosios pagalbos teikimas bei mokinio padėjėjo gebėjimų, kompetencijų plėtojimo aktualumas įtraukiojo ugdymo kontekste. Atliktas tyrimas parodė, jog ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų požiūriu pozityviai vertina mokinio padėjėjų bendravimo ypatumus su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais (pagarbią elgseną, gebėjimą kontroliuoti savo jausmus, emocijas, kantrumą, dėmesingumą), pakankamai supranta jų individualius poreikius, derina veiklas su mokytoju, bendradarbiauja su kitais ugdymo proceso dalyviais (švietimo pagalbos specialistais), tačiau mokytojai akcentuoja, jog teikiant specialiają pagalbą stokojama gebėjimų dirbti su ugdytiniais, turinčiais elgesio problemų, tinkamai paaiškinti pateiktą mokymo turinį atsižvelgiant į ugdymosi sunkumus, skatinti šių ugdytinių savarankiškumą, informuoti mokytoją apie vaiko daromą pažangą. Mokinio padėjėjas atlieka įvairius vaidmenis, teikdamas pagalbą ugdytiniui grupėje/ klasėje. Įvairios ugdomosios veiklos reikalauja skirtingų mokytojo padėjėjo gebėjimų darbui su vaikais, turinčiais individualių poreikių.

ŠIUOLAIKINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA LANKYTINŲ VIETOVIŲ TURISTINIAM PATRAUKLUMUI

Daiva Labanauskaitė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Inovacijoms imlių vartotojų kuriami paklausos pokyčiai lemia ir atitinkamas turizmo sektoriaus transformacijas. Sparti technologijų pažanga ir didėjantis technologinių sprendimų prieinamumas tiek turizmo verslo atstovams, tiek keliautojams didina turizmo sektoriaus inovatyvumą. Šiuolaikinės technologijos suteikia vartotojui daugiau pasirinkimo galimybių, o paslaugų teikėjai gali operatyviau dalintis naujais pasiūlymais, tuo skatindami potencialių lankytojų susidomėjimą ir prisidėdami prie lankytinos vietovės patrauklumo stiprinimo. Tyrimo tikslas – įvertinti, kokią įtaką šiuolaikinės technologijos daro lankytinos vietovės turistiniam patrauklumui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė kritinė analizė, apklausa raštu, tyrimo rezultatų sisteminė lyginamoji analizė.

Mokslinėje literatūroje lankytinos vietovės turistinis patrauklumas apibrėžiamas kaip lankytinos vietovės gebėjimas teikti socialines, fizines ir ekonomines naudos formas ir pasitenkinimą turistui, išskiriant tris pagrindines lankytinos vietovės turistinį patrauklumą formuojančias dedamąsias: gamtinę aplinką, socialinę aplinką ir infrastruktūrą. Šiuolaikinių technologijų taikymas, kuriant lankytinos vietovės turistinį patrauklumą, daugiausia siejamas su virtualių bendruomenių kūrimo ir turizmo pasiūlos suasmeninimu. Virtualios bendruomenės leidžia žmonėms bendrauti, gaunant informaciją ir ja dalinantis. Inovatyvių technologijų diegimas padeda turizmo paslaugų teikėjams išanalizuoti turistų pirkimo modelius, profilius ir pageidavimus ir pasiūlyti vartotojui individualizuotas paslaugas, atitinkančias vartotojo lūkesčius.

Atlikus turistų iš Lietuvos ir užsienio apklausą, nustatyta, kad turistai iš užsienio vertina šiuolaikines technologijas kaip idėjų, ką aplankyti, šaltinį ir patogesnę paslaugų užsakymo galimybę, o turistai iš Lietuvos pažymi komunikacinę šiuolaikinių technologijų naudą. Tiek turistai iš Lietuvos, tiek turistai iš užsienio sutinka su tuo, kad šiuolaikinių technologijų taikymas turi reikšmingos įtakos lankytinos vietovės turistiniam patrauklumui, daugiausia šiuolaikinių technologijų naudos įžvelgia trumpinant informacijos paieškos laiką.

KAUNO KOLEGIJOS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTŲ TARPTAUTINIO JUDUMO GALIMYBĖS

Lina Majauskienė, Algimantas Bagdonas, Asta Jakimavičienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Straipsnyje gilinamasi į studentų tarptautinio judumo studijų metu temą: apžvelgiamos tarptautinio judumo studijose principo įgyvendinimo kliūtys, išrykinami tarptautinės patirties, įgyjamos studijų metu, privalumai, pristatomi empirinio tyrimo, atlikto 2024 metais Kauno kolegijoje rezultatai. Analizuojant europinius ir nacionalinius švietimo srities dokumentus pastebima, kad paskutiniais metais formuluojami konkretūs reikalavimai aukštosioms mokykloms įtraukti į studijų programas privalomą studijų dalį užsienyje ar kitokiomis formomis įgyti nustatytos trukmės tarptautiškumo patirties. Kauno Kolegijos (KK) Pedagogikos katedroje atlikto tyrimo tikslas buvo atskleisti KK Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos (IPU) studentų tarptautinio judumo galimybes. Anketinėje apklausoje dalyvavo 261 nuolatinių ir ištęstinių studijų formos studentas. Tyrimas atskleidė, kad KK IPU programos studentai, nepriklausomai nuo studijų formos, ilgesnį laiką (virš 1 mėn.) nėra studijavę užsienyje, menkai dalyvauja „Erasmus“ mainų programoje, ypač ištęstinių studijų studentai. Maždaug pusė tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų studentų sutiktų pastudijuoti vieną semestrą užsienio šalyje, nes tai vertina kaip gerą progą tobulėti tiek asmeniniame, tiek ir profesiniame lygmenyje. Respondentai, nurodę, kad nesutiktų vieną semestrą pastudijuoti užsienio šalyje, svarbiausiais argumentais nurodo: nuolatinių studijų – finansines, studijų proceso ir integracijos į naują studijų aplinką sunkumus, o ištęstinių studijų studentai – šeimynines, finansines ir su darbo santykiais susijusias aplinkybes. Tiek nuolatinių, tiek ir ištęstinių studijų respondentai priimtiniausiomis formomis įgyti tarptautinės patirties studijų metu rinktųsi trumpalaikes priemones – vasaros stovyklas, tarptautines praktikas ir stažuotes, studijas užsienio aukštojoje mokykloje iki vieno mėnesio trukmės. Trečdaliui ištęstinių studijų studentų būtų priimtina intensyvios trumpalaikės programos / projektai Lietuvoje ar užsienio šalyje.

DIRBTINIO INTELEKTO PANAUDOJIMAS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYME

Audronė Mecelienė, Indrė Neimantė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Skaitmeninėms technologijoms vis labiau įsigalint, kyla klausimas kaip jos gali prisidėti prie ugdymo proceso, kokius naujus metodus gali pasiūlyti ir kokius iššūkius kelia pedagogams. Ar padeda dirbtinis intelektas diferencijuoti užduotis, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius? Ar gali užtikrinti ugdymo kokybę, nepažeidžiant etikos principų, laikantis duomenų apsaugos? Tyrimo tikslas – atskleisti dirbtino intelekto panaudojimo galimybes ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, kiekybinė duomenų analizė. Pagrindinės išvados: Švietimo srityje dirbtiniu intelektu grįstų skaitmeninių technologijų potencialas slypi jų gebėjime kurti adaptuotas mokymosi aplinkas, pritaikytas individualiems mokinių poreikiams ir pažangai. Dirbtiniu intelektu grįstų skaitmeninių technologijų valdomos interaktyvios mokymosi aplinkos suteikia greitą grįžtamąjį ryšį, padedantį vaikams suprasti ir taisyti savo klaidas, taip skatinant gilesnį mokymąsi. Empirinio tyrimo metu nustatyta, jog pedagogai sutinka, kad skaitmeninės technologijos ugdo vaikų mokėjimą mokytis, problemų sprendimo įgūdžius, skaitmeninį sumanumą ir kūrybiškumą. Skaitmeninių technologijų įtraukimą į ugdymo procesą laiko svarbiu aspektu, bet priemonių, motyvacijos ir skaitmeninės kompetencijos stoka trukdo sėkmingai integracijai.

Raktiniai žodžiai: dirbtinis intelektas, edukacija, šiuolaikinės technologijos.

SAVANORIŠKOS VEIKLOS ESMĖ, NAUDA IR MOTYVAI: TEORINĖ APŽVALGA

Jurgita Paužuolienė, Ilvija Pikturnaitė, Saidas Rafijevas — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Jau kelis dešimtmečius tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose bei mokslininkų ataskaitose pabrėžiama savanoriškos veiklos svarba. Tyrėjai teigiamai vertina vyriausybės dėmesį savanoriškos veiklos skatinimui ir palengvinimui, tačiau taip pat pastebi sunkumus, kylančius paverčiant dokumentus praktika. Todėl straipsnyje siekiama teoriškai išanalizuoti savanorystės esmę, naudą ir motyvus. Tikslams pasiekti pasitelkta dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Analizė rodo, kad apibūdindami savanorystę autoriai dažniausiai vartoja sąvokas veikla, visuomenė, laikas, savanoris, socialinis, laisvas, žmogus, visuomenė, nauda, savanoris, draugas, darbas, amžius ir kt. Literatūros analizė atskleidė šiuos savanoriškos veiklos bruožus: ji yra nemokama ir neprivaloma; gali būti organizuota ir neformali; tai veikla, kuriai reikalingi ištekliai; ji yra naudinga ir priklauso nuo motyvatorių veiksmingumo. Savanoriška veikla sujungia asmeninę naudą ir poveikį visuomenei, skatina bendradarbiavimą, socialinę įtrauktį ir atsparumą, kartu didindama asmeninę gerovę. Jauniems žmonėms ji suteikia galimybę tobulinti įgūdžius, ieškoti karjeros galimybių ir įgalinti save, aktyviai prisidedant prie prasmingų tikslų. Vyresnio amžiaus žmonėms ji suteikia tikslą, ryšį ir galimybę dalytis savo patirtimi, stiprina fizinę ir psichinę sveikatą ir kartu padeda kovoti su vienatve.

SENSORINIS MARKETINGAS: VIZUALINIŲ STIMULŲ ĮTAKA PIRKIMO KETINIMUI INTERNETU

Saidas Rafijevas, Indrė Razbadauskaitė-Venskė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Šis straipsnis nagrinėja sensorinio marketingo svarbą ir vizualinių dirgiklių poveikį vartotojų pirkimo ketinimams internetinės prekybos kontekste. Sensorinis marketingas apibrėžiamas kaip strategija, įtraukianti vieną ar kelis pojūčius – regą, klausą, kvapą, skonį ir lytėjimą – siekiant paveikti vartotojų sprendimus ir elgseną. Tačiau internetinėje prekyboje, kur vartotojai negali fiziškai patirti produkto, rega tampa pagrindiniu pojūčiu, leidžiančių įvertinti produkto savybes ir sumažinti neapibrėžtumą. Vizualiniai dirgikliai, tokie kaip aukštos kokybės, informatyvūs, estetiškai patrauklūs ir socialinį ryšį perteikiantys produktų vaizdai, yra itin svarbūs vartotojų įsitraukimui ir pirkimo sprendimams.

Straipsnyje pabrėžiama, kad emocinis įsitraukimas, estetinė produkto vaizdų patrauklumas ir jų gebėjimas sukurti socialinio artumo pojūtį yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys teigiamą vartotojų elgseną. Produktų vaizdai, kurie kelia teigiamas emocijas, skatina ne tik impulsyvų pirkimą, bet ir formuoja lojalumą prekės ženklui. Estetiškai patrauklūs, profesionaliai pateikti vaizdai didina produkto suvokimą kaip kokybiško, o tai tiesiogiai veikia vartotojų sprendimų priėmimą. Be to, socialinio artumo aspektas, sukurtas įtraukiant produktų naudojimo kontekstus ar modelius, leidžia vartotojams geriau įsivaizduoti, kaip produktas pritaikomas jų gyvenime, o tai didina pirkimo ketinimus.

Straipsnyje remiamasi Stimulo-Organizmo-Reakcijos (SOR) modeliu bei mentalinio vaizdavimo teorija, kurios padeda atskleisti, kaip vizualiniai dirgikliai per emocinius atsakus formuoja vartotojų elgesį. Išvadose pabrėžiama, kad strateginis vizualinės prezentacijos naudojimas yra esminis veiksnys internetinėje prekyboje, leidžiantis gerinti vartotojų pasitenkinimą, skatinti spontanišką pirkimą ir stiprinti emocinį ryšį su prekės ženklu.

ALTERNATYVIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIŲ PRITRAUKIMO Į STARTUOLIUS GALIMYBĖS

Izolda Skruibytė, Neda Sartauskaitė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Besikuriančiam verslui gyvybiškai svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą, kad būtų užtikrinta ne tik verslo pradžiai, bet ir jo tęstinumas bei plėtra. Startuolių kūrimas ypač reikalauja didelių investicijų, nes produkto kūrimas dažniausiai yra tiesiogiai susijęs su inovacine veikla ir aukštų technologijų kūrimu bei jų naudojimu versle. Rinka šiandien siūlo daug įvairių tradicinių ir alternatyvių finansavimo šaltinių, tačiau startuoliams, siekiantiems pateikti rinkai išskirtinius produktus ir pasižymintiems tiek dideliu augimo potencialu, tiek ir didele verslo rizika, ne visi finansavimo šaltiniai yra prieinami ir efektyvūs. Apibrėžus startuolio sampratą ir identifikavus veiksnius, padedančius atkreipti investuotojų dėmesį, kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas inovatyvioms, aukštą augimo potencialą turinčioms įmonėms, straipsnyje detaliai analizuojami galimi alternatyvūs startuolių finansavimo šaltiniai. Kadangi startuolių veikla pasižymi ne tik dideliu augimo potencialu, bet ir aukšta verslo rizika, patraukliausi ir geriausiai prieinami yra ne tradiciniai finansavimo šaltiniai, tačiau tokie alternatyvūs finansavimo šaltiniai, kaip verslo angelai, sutelktinis finansavimas, rizikos kapitalo fondai bei įvairios verslo akceleravimo programos.

VISUOMENĖJE VYRAUJANČIŲ STEREOTIPŲ SĄSAJOS SU BŪSIMŲ PEDAGOGŲ PROFESINĖS TAPATYBĖS FORMAVIMUSI

Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Straipsnio aktualumą pagrindžia mokslinė praktinė problema, susijusi mokytojo profesija, kuri Lietuvoje išgyvena ne pačius populiariausius laikus, tačiau nemažai jaunų žmonių nusprendžia tapti pedagogais. Tai sudėtingas, kompleksinis procesas, kurio metu būsimas mokytojas bando apsibrėžti savo vaidmenį ir esybę. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė, kurioje siekiama atskleisti, kaip visuomenėje vyraujantys stereotipai veikia būsimų pedagogų profesinį tapatumą. Teorinė analizė ir empirinio tyrimo rezultatai liudija, jog pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką mokytojo įvaizdžiui, yra mokytojo bendravimo stilius, santykiai su ugdytiniais bei švietimo sistemos reformos. Nors stereotipai nėra esminė kliūtis, siekiant būsimos profesinės karjeros, tačiau dauguma pedagogikos studijų krypties studentų, dalyvavusių tyrime, savo profesinį tapatumą kuria pasitikėdami savimi ir remdamiesi vidine motyvacija. Respondentai taip pat pabrėžia, kad jų norą rinktis mokytojo profesiją lėmė vidinis apsisprendimas ir asmeniniai lūkesčiai bei noras dalintis žiniomis.

TĖVŲ IŠSILAVINIMO ĮTAKA UGDANT VAIKO EMOCINĮ INTELEKTĄ JAUNESNIAME MOKYKLINIAME AMŽIUJE (6-11 M.)

Viktorija Stadnik, Giedrė Slušnienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Straipsnyje nagrinėjama, ar tėvų išsilavinimas turi įtakos ugdant vaiko emocinį intelektą jaunesniame mokykliniame amžiuje. Šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja nuomonė, kad aukštesnio išsilavinimo tėvai gali užauginti emociškai intelektualesnį vaiką. Tačiau emocinis išprusimas ne visada yra susijęs su aukštu intelekto koeficientu. Straipsnyje analizuojama emocinio intelekto samprata ir raiška, stengiamasi pagrįsti tėvų išsilavinimo įtaką, ugdant vaiko emocinį intelektą, pateikiami emocinio intelekto ugdymo ypatumai ir galimybės šeimoje, bei pateikiami atlikto kiekybinio tyrimo, kuriame dalyvavo respondentai (tėvai), auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus ir yra įgiję skirtingą išsilavinimą, rezultatai ir jų interpretacija. Tyrimo rezultatai patvirtino, jog tėvai, turintys aukštesnį išsilavinimą, labiau rūpinasi vaiko emociniu ugdymu. Jiems svarbesni tokie vaiko gebėjimai, kaip mokėjimas drąsiai reikšti savo nuomonę, sunkumų įveika ir savęs pažinimas. Šie tėvai dažniau taiko vieną iš svarbiausių emocinio intelekto metodų – padeda vaikui išmokti valdyti neigiamas emocijas ir stresines situacijas.

SAVIREALIZACIJOS GALIMYBĖS KARJEROJE IR JŲ SĄSAJOS: SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PATIRTYS

Gitana Tolutienė, Aivaras Anužis, Birutė Rakauskienė — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Straipsnyje analizuojamos sveikatos priežiūros specialistų patirtys apie savirealizacijos ir karjeros galimybes, pagrindžiant jų tarpusavio sąsajas. Kokybinio tyrimo esminių radinių analizė atskleidė, kad: sveikatos priežiūros specialistų savirealizacijos karjeroje patirtis yra įvairi, sąlygojama jų kompetencijų, tikslų, norų, galimybių, sudaromų sąlygų, gebėjimų pažinti save ir karjeros galimybes, pačiam priimti karjeros sprendimus, planuoti ir realizuoti karjerą, prisiimant atsakomybę už asmeniškai valdomą karjeros procesą; sveikatos priežiūros specialistams sudaromos tiek horizontalios, tiek vertikalios karjeros galimybės, atliepiančios tiek asmeninės, tiek organizacinės karjeros poreikius; sveikatos priežiūros specialistai prioritetą teikia horizontaliajai karjeros krypčiai, įgyjamai mokymosi bei tobulėjimo patirčiai, aktualizuodami vidinį komfortą, pozityvų emocingumą, pasitenkinimą veikla, jos prasmės atradimą, karjeros ir kitų jiems aktualių gyvenimo sričių harmonizavimą. Teorinės prieigos ir atliktas kokybinis tyrimas patvirtino savirealizacijos ir karjeros sąsajų pagrįstumą: karjera ir savirealizacija yra visą gyvenimą trunkantis tobulėjimo procesas, apimantis nuostatas, įgūdžius, gebėjimus, vertybes, asmenybės savybes; karjeros ir savirealizacijos holistinė raiška sukuria darbo prasmę ir gyvenimo pilnatvę, didina savivertę ir pasitikėjimą savimi, teikia emocinį ir pragmatinį pasitenkinimą, motyvuoja siekti veiklos rezultatų ir kokybės, užtikrina sveikatos priežiūros specialistų sėkmingos savirealizacijai karjeros galimybių tęstinumą.

ŠVIETIMO POLITIKA IR ŽINIOMIS GRINDŽIAMA EKONOMIKA: GRUZIJOS ATVEJIS

Natia Zedginidze-Jishkariani, Shalva Gachechiladze — Tue, 10 Dec 2024 00:00:00 +0800

Gruzija palaipsniui pereina prie žinių ekonomikos (ŽE). Šiame tyrime nagrinėjamas ryšys tarp vyriausybės išlaidų švietimui ir mokinių skaičiaus Gruzijoje, daugiausia dėmesio skiriant šalyje vykdomoms švietimo reformoms. Tyrimu siekiama įvertinti, kokiu mastu padidėjusios valstybės investicijos į švietimą paveikė stojančiųjų į tris švietimo lygius (pradinį, vidurinį ir aukštąjį) rodiklius. Kadangi trūksta istorinių ir netikslių statistinių duomenų nuo 1990 m. iki 2006 m., atliekama longitudinė duomenų analizė nuo 2006 m. iki šių dienų, ypatingą dėmesį skiriant dviem skirtingiems laikotarpiams: 2006-2016 m. ir 2016 m. - dabartis, taip pat svarbu pažymėti, kad Gruzija 2005 m. prisijungė prie Bolonijos proceso ir įsteigė EHEA (Europos aukštojo mokslo erdvę). Metodologiškai regresinė analizė naudojama siekiant kiekybiškai įvertinti švietimo išlaidų poveikį stojančiųjų skaičiui, kontroliuojant kitus socialinius ir ekonominius kintamuosius. Išvados atskleidžia teigiamą, nors ir pavėluotą, koreliaciją tarp švietimo išlaidų ir stojančiųjų skaičiaus didėjimo, o reikšmingiausias pagerėjimas pastebėtas laikotarpiu po 2016 m., kuris sutapo su intensyvesnėmis reformų pastangomis ir vyriausybės prioriteto teikimu švietimui. Vis dėlto tyrime pripažįstama, kad jis gali nevisiškai atspindėti tikrąją priėmimo į mokyklas rodiklių priklausomybę nuo išlaidų, nes neįtraukti kiti įtakingi veiksniai, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai ir ekonominės sąlygos. Nepaisant šių trūkumų, analizė iš dalies, tačiau iš esmės paaiškina pagrindinį ryšį tarp vyriausybės išlaidų ir mokinių skaičiaus.