Hangdžou istorinių sodų–parkų kompozicijos ypatumai

  • Petras Grecevičius Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedra ADDK Architektūros, urbanistikos ir dizaino centras „Baltijos kraštovaizdžiai“
Raktiniai žodžiai: kinų tradicinis sodas, budizmas, augalai, kultūros paveldas, peizažas

Anotacija

Istoriniai sodai ir parkai – tai tik viena svarbiausių subtilios rytų kultūrų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Kinų sampratoje sodo funkcija vienaprasmė – pagerinti gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, patirti harmoniją. 2017 metų spalio 19 – lapkričio 4 dienomis šio tyrimo autorius Petras Grecevičius stažavosi Kinijoje Hangdžou ir Šanchajaus miestuose. Stažuotės metu atlikti istorinių klasikinių sodų ir kitų kraštovaizdžio architektūros objektų tyrimai, analizuota erdvių struktūra, augalų komponavimo ypatumai, augalų santykis su pastatų architektūra. Ieškota sąsajų su korėjiečių ir japonų istoriniais sodais–parkais, o taip pat ieškota angeliškųjų parkų kompozicijos ištakų. Šiame straipsnyje pateikiamos tyrimo metu stebėta lankytojų veikla istoriniuose soduose, jų dabartinio tvarkymo tendencijos, augalų komponavimo ypatumai ir turtingos istorinės patirties perimamumo šiuolaikinėse miesto erdvių kompozicijose. Pagrindinis dėmesys skirtas planinės ir erdvinės struktūros analizei, sodų ir parkų vizualiniams bei funkciniams ryšiams su urbanizuotomis teritorijomis ir ežero erdvėmis. Šiame straipsnyje pateikiami apibendrinimai, kurie gali būti naudingi ne tik rytietiškų sodų kūrėjams Baltijos regione, bet ir projektuojant įvairius kraštovaizdžio objektus Lietuvos sodybose ar miestų erdvėse.

Nuorodos

Balkevičius, J. (2011). Sodų meno stilių raida. Vilnius: VDA leidykla.
Classical Chinese Garden. (1982). Hong Kong.
Clunas, C. (1996). Fruitful sites: Garden culture in Ming dynasty China. Durham: Duke University Press.
Feng, Ch. (2007). The Classical Gardens of Suzhou. Beijing: New World Press.
Grecevičius, P. ir Abromas J. (2015). Aspects of continuity of historic Japanese traditions in Lithuanian landscape design. Congress proceedings. 52-th World Congress of the International Federation of Landscape Architecture “History of the Future”, Saint- Petersburg, 519–526.
Hunt, J. D. (2000). Greater Perfections: The Practice of Garden Theory. Philadelphia: University of Pennsylvania Press.
Yisan, R. (2010). Classical Private Gardens in the Yangtze River Delta. Nanjing China: Yilin Press.
Jung, I. H. (2010). A Study on the Improvement Program for the Tradition of Korean Garden in the Foreign Cities. Master Thesis. University of Seoul.
Katsuhiko, M. and Wright, T. (2014). Samadhi on Zen Gardens. Dynamism and Tranquility. Japan: Suiko books.
Keswick, M. (2003). The Chinese garden: history, art, and architecture (3rd ed.). Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press.
Kwon, J. W., Park, E. Y., Hong, K. P. & Hwang, M. H. (2013). Suggestion on the types of the distribution of gardens for the overseas establishment of traditional Korean gardens – Oriented the garden which is applicable to the open space. Journal of Korea Institute of Traditional Landscape Architecture, 31(3), 106–113.
Mitsumura, S. S., Yamamoto, K., Wright, T., Asano, Y. & Takagi, M. (1989). Invitation to Kyoto Gardens Kyoto: Mitsumura Suiko Shoin.
Park, E. Y., Yoon, S. J., Hong, K. P. & Hwang, M. H. (2013). Current state of the development of traditional Korean gardens, and problems aspects, in overseas countries. Journal of Korea Institute of Traditional Landscape Architecture 31(3), 75–62.
Sirén, O. (1949). Gardens of China. New York, NY: Ronald Press.
Sirén, O. (1950). China and Gardens of Europe of the Eighteenth Century. Ronald Press Co.
Xueqin, C. (1974). The Story of the Stone, Vol. 1: The Golden Days. trans. David Hawkes and J. Minford. Harmondsworth.
Zhaozhen, M. (2011). Theory and Method of Chinese Garden Art. Beijing Forestry University.
Publikuotas
2018-05-08