Kvėpavimo takų ligų gydymui vartojami vaistiniai augalai, savaime augantys Lietuvoje

  • Vida Motiekaitytė Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicinos mokslų katedra Čiurlionio g. 16A, LT-76241 Šiauliai
  • Zenonas Venckus Darnaus vystymosi institutas, Aušros al. 66A, LT-76241 Šiauliai
Raktiniai žodžiai: savaiminiai augalai, vaistiniai augalai, fitoterapija

Anotacija

Fitoterapinėje literatūroje vaistiniai augalai skirstomi į grupes pagal jų gydomąsias savybes, pagal jų poveikį, tinkamumą ligoms gydyti. Išanalizuota vaistinių augalų grupė kvėpavimo takų ligoms gydyti. Joms gydyti literatūriniuose šaltiniuose (Lietuvos autorių įvairaus pobūdžio leidiniai) apie vaistinius augalus rekomenduojamos 86 rūšys. 17 iš jų vartojamos bronchitui gydyti. Atskiruose leidiniuose rūšių skaičius kvėpavimo takų ligoms gydyti labai įvairuoja – nuo 6 iki 38. Dažniausiai gydymui rekomenduojamos 13 rūšių, kurios paminėtos nemažiau kaip 5 leidiniuose.

Nuorodos

Budnikas, V. ir Obelevičius, K. (2015). Vaistažolės. Kaunas: Vitae Litera.
European Pharmacopoeia (Ph. Eur.) 9th Edition. (2016). www.EDQM.eu. European Directorate for the Quality of Medicines & HealthCare (EDQM), Retrieved 8 November.
Grybauskas, K. (1927). Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas. Kaunas: St. Neimanto ir Pr. Šulaičio leidinys.
Grybauskas, K. (1946). Lietuvos TSR miškų sumedėję vaistingieji augalai. Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla.
Gudanavičius, S. (1960). Vaistiniai augalai. Vilnius.
Gudžinskas, Z. (1999). Lietuvos induočiai augalai. Vilnius: Botanikos instituto leidykla.
Jaskonis, J. (1996). Augalai – mūsų gyvenimas. Vilnius: Algimantas.
Kalasauskienė, S. M. (2009). Vaistiniai augalai: gydymui, kosmetikai, kulinarijai: Enciklopedinis žinynas. Vilnius: Asveja.
Kaunienė, V. ir Kaunas, E. (1991). Vaistingieji augalai: Žinynas. Kaunas: Varpas.
Kažemėkaitis, A. (2004). Natūraliųjų vaistinių preparatų žinynas. Vilnius: Vaistų žinios
Motiekaitytė, V. ir Venckus, Z. (2015). Laukinių vaistinių augalų naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(37), 86–94.
Motiekaitytė, V. ir Venckus, Z. (2017). Pagrindinės savaime augančių vaistinių augalų rūšys Lietuvoje. Miestų želdynų formavimas: Mokslo darbai, 1(14), 157–163.
Petkov, V. (vyr.red.). (1988). Sovremennaya fitoterapiya. Sofia: Medicina i fizkultūra.
Pipinys, J. (vyr. red.). (1973). Vaistiniai augalai. Vilnius: Mintis.
Ragažinskienė, O., Rimkienė, S. ir Sasnauskas, V. (2005). Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: Lututė.
Sasnauskas V. (2002b). Vaistinių augalų žinynas: Miškų augalai, jų gydomosios savybės ir receptai. Kaunas, Aušra.
Sasnauskas, V. (2002a). Vaistinių augalų žinynas: Pievų ir laukų augalai, jų gydomosios savybės. Kaunas: Aušra
Shikov, A. N., Pozharitskaya, O. N., Makarov, V. G., Wagner, H., Verpoorte, R. & Heinrich, M. (2014). Medicinal Plants of the Russian Pharmacopoeia: their history. Journal of Ethnopharmacology, 154, 481–536.
Stirbys, J. (2006). Gydymas vaistiniais augalais. Vilnius: Tyto alba.
The State Pharmacopoeia of the USSR, 11th ed., part 2. (1990). Moscow: Medicina.
Vaistų knyga gydytojams ir farmacininkams. (2012). Vilnius: Vaistų žinios.
Vasiliauskas, J. (1991). Augalai ir sveikata. Vilnius: Mokslas.
Vasiliauskas, J. (2015). Gamtos vaistinė. Vilnius: Alma litera.
Publikuotas
2018-05-08