Antropogeninio kraštovaizdžio ploto ir jo komponentų plėtra Klaipėdos apskrityje
DOI:
https://doi.org/10.52320/dav.v22i1.358Reikšminiai žodžiai:
kraštovaizdžio kaita, antropogeninis kraštovaizdis, komponentai.Santrauka
Per paskutinius dešimtmečius, intensyvėjant žmogaus veiklai ir urbanizacijai, kraštovaizdžio pokyčių tyrimai, orientuoti į urbanizuotų ir natūralių teritorijų pusiausvyrą, tampa vis aktualesni.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Klaipėdos apskrities ir jos savivaldybių antropogeninio kraštovaizdžio plotų 2011–2024 m. kaitą. Straipsniui parengti buvo taikomi šie tyrimo metodai: literatūros apžvalga, esamos situacijos įvertinimas, grupavimas, palyginimas, analitinė ir statistinė analizė, loginė analizė ir grafikos metodai.
Analizė parodė, kad Klaipėdos apskrities antropogeninis kraštovaizdis padidėjo 9782,82 ha, t. y. 38,05 procento. 2011 metais antropogeninis kraštovaizdis Klaipėdos apskrityje sudarė 4,94 %, o 2024 metais – 6,80 %.
Išanalizavus kraštovaizdžio komponentų teritorijų pokyčius Klaipėdos apskrityje, nustatyta, kad užstatytų teritorijų plotas per 13 metų padidėjo 10704,50 hektaro arba 79,42 %. Tuo pačiu laikotarpiu kelių plotas sumažėjo 1340,81 ha arba 13,32 %, o pažeistos žemės plotas padidėjo 419,20 ha arba 19,35 %.
Tyrimas rodo, kad Klaipėdos apskrityje vyksta spartus urbanizacijos procesas, todėl būtina įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones, kad būtų išvengta natūralaus kraštovaizdžio ir jo komponentų degradacijos.
Atsisiuntimai
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2025 Giedrė Ivavičiūtė
Šis darbas licencijuotas pagal Creative Commons Attribution 4.0 tarptautinę licenciją.
Atskiri straipsniai yra skelbiami „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti betkokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis. Autoriai išlaiko autorių teises į savo straipsnius, tačiau suteikia Klaipėdos valstybinei kolegijai pirmojo leidinio teisę.
