Gelžbetoninių tiltų ilgaamžiškumo ir tvarumo didinimas optimizuojant betoninę dangą
DOI:
https://doi.org/10.52320/dav.v22i1.377Reikšminiai žodžiai:
gelžbetoniniai tiltai, betoninė danga, tvarumasSantrauka
Transporto sistemos yra gyvybiškai svarbios ekonominei pažangai, o tiltai atlieka labai svarbų vaidmenį sujungiant regionus ir įveikiant gamtines kliūtis, pvz., upes ir slėnius. Šioms struktūroms reikia didelių žmogiškųjų ir finansinių investicijų. Civilinėje inžinerijoje gelžbetoniniai tiltai yra monumentalūs dizaino ir funkcionalumo pasiekimai. Pagrindinis jų ilgaamžiškumo ir tvarumo elementas yra betoninė danga, apsauganti armatūrinį plieną.
Šiame darbe nagrinėjama betoninės dangos svarba pailginant tiltų eksploatavimo laiką ir didinant jų tvarumą. Tinkamas tokios infrastruktūros valdymas dera su keliais Jungtinių tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT). Konkrečiai, 9-asis tikslas skirtas atspariai infrastruktūrai kurti, skatinant įtraukų ir tvarų pramonės augimą bei inovacijas. Kita vertus, prastas ir neefektyvus planavimas gali trukdyti pasiekti 15-ą tikslą, kuris skirtas žemės ekosistemų apsaugai.
Dokumente pripažįstama neišvengiama gelžbetoninių tiltų korozijos problema ir pateikiama apsauginio betono dangos sluoksnio jautrumo analizė. Pateikiamas Portugalijos betoninio tilto A25 greitkelyje atvejo tyrimas. Siekiant kiekybiškai įvertinti gelžbetoninio tilto, kurio betono dangos storis yra 25 mm, 30 mm, 35 mm, 40 mm ir 45 mm, eksploatavimo laiką ir susijusias naudotojo išlaidas, taikomas nusidėvėjimo modelis.
Išvados rodo, kad sprendimų ar medžiagų, užtikrinančių ilgesnį betoninių tiltų eksploatavimo laiką, priėmimas gali reikšmingai sumažinti bendras tiltų statybos išlaidas ir poveikį aplinkai. Šis tyrimas pabrėžia kritinį betono dangos vaidmenį tiek gelžbetoninių tiltų patvarumui, tiek tvarumui, akcentuojant tinkamo planavimo ir medžiagų parinkimo poreikį, kad būtų pasiekta ilgalaikė nauda.
Atsisiuntimai
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2025 José Almeida

Šis darbas licencijuotas pagal Creative Commons Attribution 4.0 tarptautinę licenciją.
Atskiri straipsniai yra skelbiami „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti betkokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis. Autoriai išlaiko autorių teises į savo straipsnius, tačiau suteikia Klaipėdos valstybinei kolegijai pirmojo leidinio teisę.