Universitetas „be plastiko“: studentų grįžtamojo ryšio apie gyvenimo be plastiko principų taikymą universitete analizė
DOI:
https://doi.org/10.52320/dav.v23i1.424Reikšminiai žodžiai:
tvarumas, universitetas, be plastiko, įmonių socialinė atsakomybė, ĮSASantrauka
Perėjimas prie plastiko nenaudojančios universiteto aplinkos dažnai yra lydimas sudėtingų diskusijų apie asmeninę etiką, infrastruktūros apribojimus, masinės kultūros įtaką bei rinkos dinamiką, susijusią su prieinamais tvariais pasiūlymais ir inovatyviais produktais. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – nustatyti sisteminius determinantus ir tarpusavio priklausomybes, lemiančias universiteto ekosistemos transformaciją į aplinką be plastiko. Pasitelkiant „gyvosios laboratorijos“ (angl. living laboratory) tyrimo modelį Vilniaus kolegijos darnios plėtros studijų modulių metu, šiame darbe analizuojamas „žaliasis atotrūkis“ (angl. green gap), tiriant studentų grįžtamąjį ryšį apie jų kasdienio vartojimo įpročius. Tyrimas išskiria pagrindines temines sritis diskusijoje apie tvarumą kolegijoje: individualią atsakomybę, palaikančios infrastruktūros būtinybę, masinės kultūros poveikį ir įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) vaidmenį kuriant tvarią pasiūlą. Straipsnyje teigiama, kad nors individo iniciatyva yra kritiškai svarbus atspirties taškas, sisteminis pokytis yra pasiekiamas tik per sinchronizuotas pastangas tarp institucinės universiteto politikos ir gamintojų diktuojamų inovacijų.
Atsisiuntimai
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2026 Marius Brazdauskas
Šis darbas licencijuotas pagal Creative Commons Attribution 4.0 tarptautinę licenciją.
Atskiri straipsniai yra skelbiami „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti betkokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis. Autoriai išlaiko autorių teises į savo straipsnius, tačiau suteikia Klaipėdos valstybinei kolegijai pirmojo leidinio teisę.
