Eksperimentinės Viduramžių dvirankių kalavijų gamybos technologija
DOI:
https://doi.org/10.52320/dav.v21i1.326Raktažodžiai:
dvirankis flambergas, eksperimentinė archeologija, istorinių ginklų gamyba, ergonomikos principai, kietumo testai, ginklų rekonstrukcijaSantrauka
Šiame tyrime buvo išnagrinėta dvirankio flambergo, istorinio Europos ginklo, gamybos procesas, pabrėžiant techninės sudėtingumo, ergonomikos principų taikymo svarbą ir eksperimentinės archeologijos metodų pritaikymą. Flambergo gamyba, reikalaujanti aukštos kvalifikacijos meistrų darbo, buvo techniškai sudėtinga dėl unikalaus dizaino ir funkcinio pritaikymo, todėl šis ginklas tapo elitiniu ir prieinamu tik nedaugeliui. Ginklo rankenos ilgis, ašmenų dydis, papildomas skersinukas ir ricasso suteikė jį naudojančiajam nepaprastą kertamąją galią bei manevringumą mūšio lauke. Nepaisant flambergo privalumų, jo gamybos procesas atskleidė ir tam tikrus trūkumus: sumažėjęs ašmenų standumas, didesnis svoris, tai lėmė šio ginklo populiarumo mažėjimą XVII amžiaus pabaigoje. Tyrimo metodika, apimanti eksperimentinę rekonstrukciją, dizaino ir gamybos eksperimentus, fizinio ir mechaninio efektyvumo testus bei eksperimentinės metalurgijos taikymą, leido giliau suprasti istorinės ginkluotės gamybos technologijas, medžiagų savybes bei praktinio naudojimo ergonomiką.
Tyrimo rezultatai rodo, kad ašmenų kietumo skirtumai atsirado dėl nevienodo temperatūros pasiskirstymo per ašmenis, priklausomai nuo jų masės ir storio, tai patvirtina, kad kiekviena ginklo dalis reikalauja individualaus termoapdorojimo požiūrio. Šis darbas įrodo, kad eksperimentinė archeologija ir praktinės rekonstrukcijos yra svarbios ne tik istorinių ginklų gamybos procesų atkūrimui, bet ir gilesniam istorinės kultūros supratimui skatinti.
Atsisiuntimai
Publikuotas
Kaip Cituoti
Numeris
Skyrius
Licencija
Copyright (c) 2024 Jonas Rapolas Nariūnas, Vitalijus Rudzinskas, Gintaras Valeika
Šis darbas yra licencijuotas pagal Creative Commons Attribution 4.0 Tarptautinė licencija.
Atskiri straipsniai yra skelbiami „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti betkokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis. Autoriai išlaiko autorių teises į savo straipsnius, tačiau suteikia Klaipėdos valstybinei kolegijai pirmojo leidinio teisę.
