Valstybinių parkų kraštovaizdžio architektūros vystymo analizė
Raktažodžiai:
valstybiniai parkai, kraštovaizdžio architektūra, kraštovaizdžio vystymasSantrauka
Kraštovaizdį suprantame kaip gamtos ir žmogaus veiklos rezultatą. Šis rezultatas nėra baigtinis. Jis priklauso nuo gamtinės ar urbanistinės aplinkos vyravimo kraštovaizdyje, kiekvieno kraštovaizdžio komponento įtakos tyrimo tikslo atžvilgiu. Šios sąveikos rezultatai lemia kraštovaizdžio architektūros kūrimo principų pagrindimą, naudojant mokslinius tyrimo metodus. Lietuvos valstybinių parkų kraštovaizdžio architektūros vystymo sprendimai verčia ieškoti priemonių, kaip planuoti pripažintas saugotinomis Lietuvos kraštovaizdžio vertybes, kaip pagerinti šių teritorijų lankymą, pažinimą, gyvenančiųjų šiose teritorijose aplinkos kokybę.
Straipsnyje pateikiama Žemaitijos NP, Kuršių nerijos NP, Pajūrio RP ir Nemuno deltos RP kraštovaizdžio analizė vertingųjų savybių kontekste, atlikta kraštovaizdį lemiančių faktorių ir veiksnių analizė, aptariama kultūros paveldo, architektūros, gamtinių, aplinkos ekologijos ir kitų faktorių ir kriterijų įtaka valstybinių parkų kraštovaizdžiui.
Straipsnyje nagrinėjamos galimybės nuosekliai formuoti kraštovaizdžio architektūros vystymą, atsižvelgiant į kraštovaizdžio politikos krypčių - užtikrinti kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą, planavimą ir krašto saviraiškos bruožus, nuostatas.
Atsisiuntimai
Publikuotas
Kaip Cituoti
Numeris
Skyrius
Licencija
Atskiri straipsniai yra skelbiami „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti betkokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis. Autoriai išlaiko autorių teises į savo straipsnius, tačiau suteikia Klaipėdos valstybinei kolegijai pirmojo leidinio teisę.
