Istoriniai želdynai – mūsų kultūros gyvasis paveldas
Raktažodžiai:
istorinis želdynas, istorinis paveldas, nekilnojamasis kultūros paveldas, dvarų parkai, kultūrinis kraštovaizdis, kraštovaizdžio architektūra, architektūros kompozicijaSantrauka
Istorinių želdynų chartijoje (Florencijos chartija, 1981) vienas iš istorinio želdyno apibrėžimų skelbia taip: „tai architektūros kompozicija, kurios didžiąją dalį sudaro augalija. Ji gyva, todėl yra gendanti ir atsinaujinanti. Jos pavidalas kinta priklausomai nuo pusiausvyros tarp sezonų kaitos ciklo; gamtai pražystant ir vystant, ir jos būklę palaikančių dirbtinių priemonių“. Šio gyvojo paminklo apsaugai reikia specialių taisyklių, juridinės apsaugos. Gyvojo paveldo apsauga nurodo juos identifikuoti ir inventorizuoti. Jiems reikia apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo bei priežiūros strategijos. Istorinis kultūros paveldas atgaivinamas tam, kad visuomenė suvoktų, koks svarbus yra jos turimas istorinis paveldas tautinio tapatumo, socialinės ir ekonominės gerovės, visuomenės pilietiškumo ir kitais požiūriais. Istorinio želdyno, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, prieinamumas ir atgaivinimas skatina visuomenės suvokimą apie turimą istorinį paveldą.
Nuorodos
Europos kraštovaizdžio konvencija. 2000
Glemža J. Dėl istorinių želdynų tvarkymo ir apsaugos Lietuvoje. Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas. 2005 m. rugsėjo 23 d.
ICOMOS-IFLA „Tarptautinė istorinių želdynų chartiją“ (Florencijos chartiją). 1981 m. gegužės 21 d.
LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. 2008-05-08, Nr. I-733
LR Saugomų teritorijų įstatymas. 2001-12-04, Nr. I-301
LR Želdynų įstatymas. Valstybės žinios, 2007-07-19, Nr.80-3215
Tauras A. Mūsų parkai. Vilnius, 1989
