TREJŲ–KETVERIŲ METŲ AMŽIAUS VAIKO, TURINČIO ASD SUTRIKIMĄ, NEMALONIŲ EMOCIJŲ VALDYMAS DAILINĖJE VEIKLOJE
DOI:
https://doi.org/10.52320/svv.v1iX.386Reikšminiai žodžiai:
autizmas, emocijos, dailinė veikla, struktūruotas ugdymas, vizualizacijaSantrauka
Autizmo spektro sutrikimas yra sudėtingas raidos sutrikimas, turintis įtakos socialinei sąveikai, bendravimui ir elgesiui. Pastaraisiais metais visame pasaulyje stebimas nuolatinis autizmo spektro sutrikimo atvejų augimas, todėl vis daugiau vaikų, turinčių šį sutrikimą, įtraukiama į bendrojo ugdymo programas. Lietuvos Respublikos švietimo politika suteikia galimybių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas arčiau namų, todėl pedagogams tenka vis didesnė atsakomybė užtikrinti įtraukųjį ugdymą ir taikyti veiksmingus metodus. Dirbti su trejų–ketverių metų vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, yra ypač sudėtinga, nes šiame amžiuje formuojasi pagrindiniai emociniai ir socialiniai įgūdžiai, o sunkumai reiškiant emocijas dažnai pasireiškia nerimu, baime ar pykčiu.
Siekiant padėti šiems vaikams, itin svarbu sukurti struktūrizuotą, vizualiai aiškią ir nuspėjamą aplinką, kuri mažintų įtampą ir padėtų valdyti nemalonių emocijų raišką. Tyrime nagrinėjama, kaip meninė veikla gali tapti veiksmingu metodu emocijų reguliavimui stiprinti. Meninė veikla leidžia vaikams neverbaliai išreikšti savo jausmus, patirti sėkmės jausmą ir nusiraminti per spalvų, formų ir judesių sąveiką. Kūrymo procesas skatina savireguliaciją, mažina nerimą ir frustraciją, todėl gali būti itin svarbi emocinės gerovės ugdymo dalis.
Tyrimo problema grindžiama tuo, kad vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai patiria stiprias nemalonias emocijas, kurios apsunkina jų ugdymąsi, bendravimą ir dalyvavimą grupinėje veikloje. Šios emocijos ypač ryškios ankstyvajame amžiuje, kai emociniai gebėjimai dar tik formuojasi. Tyrime keliama problema, kad struktūrizuoto ugdymo principai ir vizualizacijos priemonės meninėje veikloje gali padėti vaikams valdyti nemalonių emocijų raišką, stiprinti savireguliaciją ir skatinti teigiamą emocinį atsaką.
Tyrimo objektas – trejų–ketverių metų vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, nemalonių emocijų raiška ir jų valdymo metodai meninės veiklos metu.
Tyrimo tikslas – ištirti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, patiriamų emocijų raišką ir nustatyti veiksmingus jų valdymo metodus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nemalonių emocijų raiškos ypatybių analizė – teorinis pagrindimas.
2. Meninės veiklos įtakos nemalonių emocijų valdymui pagrindimas.
3. Struktūrizuoto ugdymo ir vizualinių metodų taikymo poveikio emocinei savireguliacijai nustatymas.
Tyrimo metodai apima mokslinės literatūros analizę, stebėjimą, internetinę apklausą ir kokybinių bei kiekybinių duomenų analizę. Šie metodai leido išsamiai įvertinti, kaip pedagogai taiko meninę veiklą vaikų emocijoms reguliuoti ir kokios priemonės yra veiksmingiausios. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai prisidės prie įtraukiojo ugdymo kokybės gerinimo ir suteiks praktinių įžvalgų pedagogams, dirbantiems su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.
Apibendrinant galima teigti, kad meninė veikla, paremta struktūrizuoto ugdymo ir vaizdinių priemonių principais, yra svarbi priemonė, padedanti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, valdyti nemalonias emocijas ir stiprinti emocinę savireguliaciją. Tai ne tik gerina vaikų emocinę savijautą, bet ir prisideda prie sėkmingesnio įtraukimo į ugdymo procesą bei visapusiško asmenybės ugdymo.
Atsisiuntimai
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2025 Inga Šaulitiene

Šis darbas licencijuotas pagal Creative Commons Attribution 4.0 tarptautinę licenciją.

Atskiri straipsniai yra skelbiami „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti betkokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis. Autoriai išlaiko autorių teises į savo straipsnius, tačiau suteikia Klaipėdos valstybinei kolegijai pirmojo leidinio teisę.