DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ INTEGRAVIMAS MENO PEDAGOGŲ VEIKLOJE: NUO POŽIŪRIO IKI ĮGYVENDINIMO

Santrauka

Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų (TVT) integravimas į švietimą tapo pasauliniu prioritetu, tačiau empiriniai tyrimai apie jų įgyvendinimą menų švietime vis dar yra reti. Nors tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos politikos dokumentai pabrėžia kultūros ir menų vaidmenį skatinant tvarų vystymąsi, mažai žinoma apie tai, kaip menų pedagogai suvokia ir taiko TVT temas savo kasdienėje praktikoje. Šiame tyrime šis trūkumas sprendžiamas nagrinėjant meno pedagogų požiūrį, praktiką ir suvokiamas kompetencijas, remiantis kiekybiniu 164 respondentų, atstovaujančių muzikos, vaizduojamojo meno ir kitų meno sričių, tyrimu.
Teorinėje dalyje pabrėžiamas tvaraus vystymosi, kultūros politikos ir meno švietimo sąryšis. Pasaulinės strategijos, tokios kaip Europos žaliasis susitarimas ir UNESCO kultūros ir meno švietimo sistema, pabrėžia meninės praktikos transformacinį potencialą tvarumui, o Lietuvos nacionaliniai dokumentai akcentuoja tvarumo kompetencijų integravimą į visus švietimo sektorius. Pedagoginės paradigmos, tokios kaip ekopedagogika, menais grindžiamas aplinkosaugos švietimas ir STREAM/STEAM koncepcija, pateikia pagrindimą, kodėl kūrybinę praktiką reikia susieti su ekologiniais, socialiniais ir etiniais tvarumo aspektais.
Empiriniai duomenys rodo, kad tvaraus vystymosi temos yra integruotos į visas meno sritis, nors ir skirtingais akcentais. Dažniausiai minėti tikslai buvo TVT 3 (Gera sveikata ir gerovė), TVT 12 (Atsakingas vartojimas ir gamyba), TVT 4 (Kokybiškas švietimas), TVT 16 (Taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir TVT 6 (Švarus vanduo ir sanitarija). Muzikos pedagogai savo praktiką linkę sieti su sveikata, gerove ir socialiniu įsitraukimu, atspindėdami emocinį ir bendruomenės stiprinimo pobūdį muzikos. Vizualiojo meno ir keramikos pedagogai akcentuoja ekologinį sąmoningumą, atsakingą medžiagų naudojimą ir aplinkosaugos klausimus, o kitų sričių, pvz., teatro, šokio ir medijų meno, pedagogai derina abu požiūrius tarpdisciplininiuose projektuose.
Paklausti apie menines priemones, naudojamas integruoti tvarumo temas, pedagogai dažniausiai minėjo judesį, dinamiką, simbolius, metaforas ir ritmą. Šios meninės priemonės iliustruoja menų potencialą perteikti abstrakčias idėjas ir sukelti emocinį įsitraukimą. Vizualinės ir kompozicinės priemonės, tokios kaip erdvė, struktūra ir spalva, taip pat buvo plačiai naudojamos, ypač vizualiojo meno pedagogų. Šie rezultatai pabrėžia, kad tvarumo integravimas per meną yra glaudžiai susijęs su kiekvienos disciplinos specifine išraiškos logika.
Pedagogų savęs vertinimas dėl žinių, susijusių su tvaria plėtra, buvo daugiausia vidutinis arba aukštas, dauguma vertino save nuo trijų iki keturių balų penkiabalėje skalėje. Tik nedidelė grupė (6,8 %) laikė save ekspertais, o pastebima mažuma jautėsi nepakankamai pasirengusi. Tai rodo platų sąmoningumo pagrindą, bet taip pat aiškų poreikį stiprinti praktines kompetencijas. Pagrindiniai nustatyti profesinio tobulėjimo prioritetai buvo žiniasklaidos ir meninių įgūdžių stiprinimas, projektinio ir tarpdisciplininio mokymo plėtojimas bei pedagoginių metodų, susijusių su tvarumo temomis, tobulinimas.
Tuo pačiu metu pedagogai susiduria su dideliais iššūkiais. Dažniausiai minimi sunkumai yra žinių ir praktinių kompetencijų trūkumas bei ribotas finansavimas tvarumo projektams. Šie iššūkiai yra tiesiogiai susiję su pedagogų prašymais dėl metodinės pagalbos, institucinio bendradarbiavimo ir finansinių išteklių, kurie buvo įvardyti kaip neatidėliotini poreikiai. Tokie rezultatai rodo, kad sisteminė metodologinė, institucinė ir finansinė parama yra labai svarbi tvaraus integravimo į menų ugdymą srityje.
Kokybiniai atsakymai dar labiau pabrėžia pedagogų supratimą apie savo unikalią vaidmenį ugdant vertybes, kritinį mąstymą, empatiją ir socialinę atsakomybę. Daugelis dalyvių pabrėžė menų gebėjimą padaryti tvarumo temas prieinamas, patirtines ir asmeniškai reikšmingas per kūrybinį tyrinėjimą. Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad be sisteminės paramos tokios iniciatyvos gali likti fragmentiškos ir trumpalaikės. Apibendrinant, šis tyrimas rodo, kad Lietuvos meno pedagogai save laiko aktyviais tvarumo ugdymo veikėjais, jau dabar įvairiomis meninėmis priemonėmis gvildenančiais tvaraus vystymosi temas. Jų praktika atspindi jų disciplinų logiką, tačiau jie turi bendrų poreikių profesinio tobulėjimo, išteklių ir institucinės paramos srityse. Norint užpildyti atotrūkį tarp politikos siekių ir klasės realybės, reikalingi tiksliniai mokymai, stabilūs finansavimo mechanizmai ir stipresni partnerystės ryšiai su kultūros ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Šie rezultatai žymi platesnio mokslinių tyrimų darbotvarkės pradinį etapą ir sudaro pagrindą būsimiems ilgalaikiams tyrimams apie tarpusavio sąveiką.