LYDERYSTĖS UGDYMAS JAUNIMO ORGANIZACIJOSE

Santrauka

Šiuolaikiniame kontekste lyderystės sąvoka yra gerai įsitvirtinusi kaip reikšmingas vadybos tyrimų ir praktikos objektas. Tai vienas dažniausiai vartojamų terminų įvairiose žmogaus veiklos srityse, įskaitant verslą, politiką, religiją ir sportą. Vis daugiau dėmesio skiriama lyderystės vaidmens jaunų žmonių gyvenime supratimui, ypač ugdant asmenines savybes ir kompetencijas. Šiandien lyderystė siejama ne tik su vadovaujančiomis pareigomis; lyderio savybes gali demonstruoti mokytojai, studentai ir aktyvūs jaunimo nariai.

Jauni žmonės pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė reikalauja prisitaikymo prie nuolat kintančių sąlygų. Todėl lyderystės ugdymas tapo pagrindiniu procesu tiek individams, tiek jaunimo organizacijoms. Jis prisideda prie pasitikėjimo savimi, atsakomybės, iniciatyvumo ir bendradarbiavimo įgūdžių formavimo.

Šios temos aktualumą sustiprina nuolatinės akademinės diskusijos apie daugiaplanes lyderystės interpretacijas. Mokslinėje literatūroje pabrėžiamas jos lemiamas vaidmuo užtikrinant individų, komandų ir organizacijų efektyvumą. Lyderystė dažnai neteisingai tapatinama su autoritetu ar aukšto lygio pareigomis (Šilingienė, 2011); tačiau iš esmės ji yra asmeninio ir socialinio tobulėjimo procesas, peržengiantis formalias hierarchijas.
Ankstesni tyrimai (Hartley, 2018; Chelsey, 2020) daugiausia buvo skirti lyderystei tarp organizacijų vadovų, o jaunimo lyderystės ugdymas daugiausia buvo nagrinėjamas mokyklinio ugdymo kontekste. Iki šiol tokio pobūdžio tyrimai jaunimo organizacijose Kalifornijoje nebuvo atlikti. Todėl šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip įgyvendinamas lyderystės ugdymas ir kurie metodai yra veiksmingiausi, remiantis jaunimo organizacijų narių patirtimi ir suvokimu.

Tyrimo objektas – lyderystės ugdymas jaunimo organizacijose Kalifornijoje.
Tyrimo tikslas – sukurti jaunimo lyderystės ugdymo modelį, pagrįstą Kalifornijos jaunimo organizacijų narių patirtimi ir nuomonėmis.

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros teorinė analizė, sintezė ir palyginimas, taip pat kiekybinė rašytinė anketa. Surinkti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS ir „Microsoft Excel“ programinę įrangą.
Teorinės įžvalgos. Lyderystė suvokiama kaip nuolatinis ir tikslingas asmeninio augimo ir įtakos procesas. Centrinis lyderystės komponentas yra emocinis intelektas – gebėjimas suprasti ir reguliuoti savo emocijas bei tinkamai reaguoti į kitų emocijas. Emociškai protingi lyderiai demonstruoja empatiją, bendradarbiavimą ir motyvaciją, o tai leidžia jiems efektyviai įkvėpti ir vadovauti savo komandoms. Jaunimo lyderystės ugdymas stiprina jaunų asmenų gebėjimą prasmingai dalyvauti organizacijos ir bendruomenės gyvenime, kartu ugdydamas savimonę, etišką sprendimų priėmimą ir bendravimo kompetenciją. Transformaciniai metodai, įskaitant patirtinį mokymąsi, kritinę refleksiją, koučingą ir mentorystę, yra ypač veiksmingi, nes skatina prisitaikymą, kūrybiškumą ir atsparumą dinamiškoje aplinkoje.

Empiriniai duomenys. Empiriniai duomenys iš Klaipėdos jaunimo organizacijų rodo, kad respondentai lyderystę stipriausiai sieja su asmeniniu augimu (vidurkis 4,00), po to seka grupinė veikla ir lyderio konsultavimas (vidurkis 3,89) bei vertybėmis ir įsitikinimais pagrįstas procesas (vidurkis 3,75). Dalyviai pabrėžė emocinio intelekto svarbą efektyviame vadovavime, ypač jo vaidmenį prisitaikant prie sudėtingų ir kintančių aplinkybių. Dažniausiai taikomi metodai apima konfliktų sprendimo mokymus (vidurkis 4,5), bendradarbiavimo pratimus (vidurkis 3,4) ir mentorystę arba koučingą (vidurkis 3,4). Respondentai nurodė pageidaujamus ugdymo metodus kaip lyderystę įvairiose situacijose (vidurkis 4,7), kritinę refleksiją (vidurkis 4,6), ryšių kūrimą (vidurkis 4,5), emocinio intelekto ugdymą (vidurkis 4,3) ir efektyvų bendravimą bei motyvavimą (vidurkis 4,2). Sukurtas jaunimo lyderystės ugdymo modelis integruoja teorines ir empirines įžvalgas. Jis apima tokius pagrindinius aspektus kaip lyderio identifikavimas, įgūdžių formavimas, emocinis intelektas ir savimonė. Įgyvendinimas remiasi struktūrizuotomis edukacinėmis intervencijomis – lyderystės programomis, kritinio mąstymo seminarais, mentoryste ir bendravimo mokymais – kurios kartu skatina visapusišką jaunųjų lyderių vystymąsi.

Apibendrinant galima teigti, kad lyderystės ugdymas yra dinamiškas, nuolatinis procesas, orientuotas į asmeninį ir socialinį augimą, atsakomybę ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką kitiems. Tyrimo rezultatai rodo, kad Klaipėdos jaunimo organizacijos taiko įvairius lyderystės ugdymo metodus, kurie stiprina bendradarbiavimą ir iniciatyvumą. Siūlomas modelis suteikia struktūrizuotą sistemą, sujungiančią teorines žinias su praktine patirtimi, pabrėžiant saviraišką.
Lyderystės ugdymas yra dinamiškas, nuolatinis procesas, orientuotas į asmeninį ir socialinį augimą, atsakomybę ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką kitiems. Tyrimo rezultatai rodo, kad Klaipėdos jaunimo organizacijos taiko įvairius lyderystės ugdymo metodus, kurie stiprina bendradarbiavimą ir iniciatyvumą. Siūlomas modelis pateikia struktūrizuotą sistemą, sujungiančią teorines žinias su praktine patirtimi, pabrėžiant saviraišką, atskaitomybę ir pilietinį įsitraukimą kaip esminius veiksmingos jaunimo lyderystės elementus.