The Research of (Fraxinus L.) Genus Plants in Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University

Authors

  • Jolanta Šabūnaitė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas
  • Antanina Stankevičienė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Keywords:

Fraxinus L., diversity, state, Botanical Garden of Vytautas Magnus University.

Abstract

Article introduces an overview of the research of intruduction of ash tree genus (Fraxinus L.) plants carried out in Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University: plant diversity, introduction process, status. In 2017 in the collection of Fraxinus tree genus plants there were 16 taxa: 8 species, 2 subspecies, 6 varieties. The article presents the time and place of the acquisition of these plants. The severity of the damage of Leafhopper pest Empoasca vitis from (Cicadellidae) family and diseases of physiological origin (dry branches) is described. The most important damage for the Fraxinus genus plants in Lithuania is the increased amount of dry branches in the ash crown. The research revealed F. americana and F. excelsior and its species: 'Diversifolia Pendula', 'Variegata' and also F. nigra to have biggest number of dry branches on their crowns. Empoasca vitis has damaged F. exelsior and its species: 'Diversifolia Pendula', 'Diversifolia' and F. nigra by 0–3 grades. Ash tree in Lithuania most commonly is affected by fungus Hymenoscyphus fraxineus (= Chalara fraxinea).

References

Archyvinė medžiaga – augalų kortelės, 1983–2015. Saugomos VDU Kauno botanikos sodo Dendrologijos sektoriuje.
Dekoratyvinių augalų pavadinimai: Fraxinus. (2017) Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos
eFloras.org. (n.d.). Fraxinus. Prieiga per internetą: http://www.efloras.org/browse.aspx?flora_id=0&name_str=fraxinus&btnSearch=Search
Griffiths M. (1997). Index of garden plants. London: Macmillan, 1997.
Hillier‘s manual of trees & shrubs. Hiller and Sons Winchester England, 1970.
Janušauskaitė-Lukavičienė, M. (1937). Duomenys Fenologinių stebėjimų atliktų V.D.U. Botanikos sode. 1930–1932 metais. Scripta Horti Botanici Universitetis Vytauti Magni, T. V., 253–263.
Januškevičius, L. ir Budriūnas, A.-R. (1987). Lietuvoje auginami medžiai ir krūmai. Vilnius: Mokslas.
Januškevičius, L., Baronienė, V. ir Žeimavičius K. (1995). Medžių ir krūmų sortimentas Lietuvos želdynuose. Vilnius: Aplinkos apsaugos ministerija.
Januškevičius, L., Budriūnas, R., Baronienė, V., Tamošauskienė, S. ir Žeimavičius, K. (1990). Kauno Botanikos sodo sumedėję augalai. Vilnius: Mokslas.
Juronis, V., Snieškienė, V. ir Žeimavičius, K. (1999). The principles of lignified introduced Plants condition assesment. Plant genefund accumulation, evaluation and protection in the botanical gardens: International Scientific Conference, 22–23.
Karpavičius, J. ir Vitas, A. (2006). Influens of environmental and climatic factors on the radial growth of European ash (Fraxinus excelsior L.). Ekologija, 1, 1–9.
Kelcey, J. G. and Muller, N. (2011). Plants and Habitats of European Cities. Springer.
Kowalski, T. (2006). Chalara fraxinea sp. nov. associated with dieback of ash (Fraxinus excelsior) in Poland. Forest Pathology, 36(4), 264–270.
Krüssman, G. (1977). Handbuch der Laubgehölze, Band II. Berlin und Hamburg.
Mabberley, D. J. (2008). Mabberley’s Plant-Book. Cembridge University Press.
Minkevičius, A. (1936). V.D.Universiteto Botanikos Sodo planas su trumpais paaiškinimais. Kaunas: Raidės spaustuvė.
Navasaitis, A. ir Navasaitis, M. (1979). Lietuvos medžiai: Vadovas. Vilnius: Mokslas.
Navasaitis, M., Ozolinčius, R., Smaliukas, D. ir Balevičienė, J. (2003). Lietuvos dendroflora: Monografija. Kaunas: Lututė.
Šimatonytė, A. ir Žeimavičius, K. (2009). Climate change impact on the duration of vegetative period of five deciduous tree species. Environmental Research, Engineering and Management, 50(4), 13–19.
Tropicos. (n.d.). Fraxinus. Prieiga per internetą: http://www.tropicos.org/NameSearch.aspx?name=Fraxinus&commonname

Published

2018-05-08