Uosio genties (Fraxinus L.) augalų tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode
Raktažodžiai:
Fraxinus L., įvairovė, būklė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodasSantrauka
Straipsnyje apžvelgiami uosio genties (Fraxinus L.) augalų introdukcijos tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode: augalų įvairovė, introdukcijos procesas, būklė. 2017 metais uosio genties augalų kolekcijoje augo 16 taksonų: 8 rūšys, 2 porūšiai, 6 veislės. Straipsnyje pateikiamas šių augalų įsigijimo laikas, vieta. Aprašoma Cicadellidae šeimai priklausančio kenkėjo Empoasca vitis ir fiziologinės kilmės ligų (sausų šakų) pažeidimo intensyvumas. Padidėjęs sausų šakų kiekis uosio lajoje yra svarbiausias uosio genties augalų pažeidimas Lietuvoje. Tyrimo metu daugiausiai sausų šakų buvo: amerikinis (F. americana), paprastojo uosio (F. excelsior) ir jo veislių: 'Diversifolia Pendula', 'Variegata' bei juodojo (F. nigra) lajose. Empoasca vitis 0–3 balais pakenkė paprastąjį uosį (F. exelsior), jo veisles: 'Diversifolia Pendula', 'Diversifolia' ir juodąjį (F. nigra). Dažnai uosį Lietuvoje pažeidžia grybas Hymenoscyphus fraxineus (= Chalara fraxinea).
Nuorodos
Dekoratyvinių augalų pavadinimai: Fraxinus. (2017) Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos
eFloras.org. (n.d.). Fraxinus. Prieiga per internetą: http://www.efloras.org/browse.aspx?flora_id=0&name_str=fraxinus&btnSearch=Search
Griffiths M. (1997). Index of garden plants. London: Macmillan, 1997.
Hillier‘s manual of trees & shrubs. Hiller and Sons Winchester England, 1970.
Janušauskaitė-Lukavičienė, M. (1937). Duomenys Fenologinių stebėjimų atliktų V.D.U. Botanikos sode. 1930–1932 metais. Scripta Horti Botanici Universitetis Vytauti Magni, T. V., 253–263.
Januškevičius, L. ir Budriūnas, A.-R. (1987). Lietuvoje auginami medžiai ir krūmai. Vilnius: Mokslas.
Januškevičius, L., Baronienė, V. ir Žeimavičius K. (1995). Medžių ir krūmų sortimentas Lietuvos želdynuose. Vilnius: Aplinkos apsaugos ministerija.
Januškevičius, L., Budriūnas, R., Baronienė, V., Tamošauskienė, S. ir Žeimavičius, K. (1990). Kauno Botanikos sodo sumedėję augalai. Vilnius: Mokslas.
Juronis, V., Snieškienė, V. ir Žeimavičius, K. (1999). The principles of lignified introduced Plants condition assesment. Plant genefund accumulation, evaluation and protection in the botanical gardens: International Scientific Conference, 22–23.
Karpavičius, J. ir Vitas, A. (2006). Influens of environmental and climatic factors on the radial growth of European ash (Fraxinus excelsior L.). Ekologija, 1, 1–9.
Kelcey, J. G. and Muller, N. (2011). Plants and Habitats of European Cities. Springer.
Kowalski, T. (2006). Chalara fraxinea sp. nov. associated with dieback of ash (Fraxinus excelsior) in Poland. Forest Pathology, 36(4), 264–270.
Krüssman, G. (1977). Handbuch der Laubgehölze, Band II. Berlin und Hamburg.
Mabberley, D. J. (2008). Mabberley’s Plant-Book. Cembridge University Press.
Minkevičius, A. (1936). V.D.Universiteto Botanikos Sodo planas su trumpais paaiškinimais. Kaunas: Raidės spaustuvė.
Navasaitis, A. ir Navasaitis, M. (1979). Lietuvos medžiai: Vadovas. Vilnius: Mokslas.
Navasaitis, M., Ozolinčius, R., Smaliukas, D. ir Balevičienė, J. (2003). Lietuvos dendroflora: Monografija. Kaunas: Lututė.
Šimatonytė, A. ir Žeimavičius, K. (2009). Climate change impact on the duration of vegetative period of five deciduous tree species. Environmental Research, Engineering and Management, 50(4), 13–19.
Tropicos. (n.d.). Fraxinus. Prieiga per internetą: http://www.tropicos.org/NameSearch.aspx?name=Fraxinus&commonname
