DIRBTINIS INTELEKTAS IR SKAIDRUMAS VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE: ĮRODYMAI IŠ ALBANIJOS IR PASAULINIŲ LYGIŲ

Santrauka

Viešieji pirkimai sunaudoja didelę viešųjų išlaidų dalį – apie trylika procentų BVP visose EBPO narėse – todėl daro didžiulę įtaką tam, kaip efektyviai vyriausybės teikia viešąsias gėrybes. Vis dėlto viešuosius pirkimus vis dar stabdo paslėpta informacija ir didelės stebėsenos išlaidos. Pareigūnai dažnai negali stebėti tiekėjų kokybės ar susitarimų, o įmonėms gali būti sunku suprasti vertinimo procedūras. Elektroninių viešųjų pirkimų platformos sumažino dokumentų skaičių, bet ne visada korupciją. Šiame tyrime klausiama, ar dirbtinis intelektas gali sumažinti šias informacijos spragas ir padaryti viešuosius pirkimus ne tik greitesnius, bet ir sąžiningesnius.

Norint išnagrinėti šį klausimą, straipsnyje sukuriamas dirbtinio intelekto viešųjų pirkimų skaidrumo ir asimetrijos indeksas (AIPTI), pagrįstas informacijos asimetrija ir sandorių sąnaudų teorija. Sistema suskirsto rodiklius į keturis ramsčius – atskleidimą, konkurenciją, kainos ir kokybės santykį ir sąžiningumą – kurie kartu apibūdina viešųjų pirkimų sistemos informacinę sveikatą. Atskleidimo aspektas stebi, kaip išsamiai ir laiku vyriausybės skelbia sutarčių duomenis; konkurencija matuoja konkurso dalyvių įvairovę ir rinkos atvirumą; kainos ir kokybės santykis nagrinėja numatomų ir skirtų kainų atitikimą bei pakeitimų dažnumą; sąžiningumas atspindi, kaip efektyviai rizikos aptikimo algoritmai atskleidžia ir atgraso nuo sukčiavimo. Vienodas svoris išlaiko indekso pusiausvyrą, o galiojimo patikrinimai rodo stiprią koreliaciją su esamais skaidrumo matais, tokiais kaip VKI ir DI pasirengimo indeksas.

Taikant šią sistemą Albanijai, Italijai, Graikijai, Juodkalnijai, Serbijai ir Šiaurės Makedonijai, matyti vidutinis teigiamas ryšys tarp DI pasirengimo ir sąžiningumo. Italija pirmauja su didesne AIPTI verte, po jos seka Graikija, o Albanija yra viduryje – skaitmeniniu požiūriu gerai aprūpinta, tačiau instituciškai suvaržyta. Aukštas jos e. valdžios indeksas (0,80) rodo tvirtą infrastruktūrą, tačiau korupcijos suvokimo balas (42/100) rodo, kad technologijos dar nepasiekė didesnio pasitikėjimo. Šis modelis rodo, kad DI gali pagerinti valdymo kokybę tik tada, kai įstatymai, priežiūra ir pilietinis įsitraukimas neatsilieka.

Tarptautinė patirtis pagilina šią įžvalgą. Korėjos KONEPS sistema integruoja viešuosius pirkimus nuo pradžios iki pabaigos ir dabar naudoja DI prognozavimui; Čilės „ChileCompra“ susieja algoritmus su etikos ir DI standartais; Brazilijos „Alice“ sutrumpina audito laiką nuo mėnesių iki dienų; o Italijos ANAC analitika sutaupo milijardus per ankstyvą aptikimą. Kiekvienas pavyzdys patvirtina, kad sėkmė kyla iš standartizuotų duomenų ir institucinės drausmės, o ne vien dėl algoritmų buvimo. Ir atvirkščiai, atvejai be skaidraus valdymo rizikuoja automatizavimą paversti naujo tipo neskaidrumu.

Albanijai pamoka yra dvejopa. Skaitmeninis pagrindas egzistuoja, o tokios iniciatyvos kaip „Diella“ – virtualus viešųjų pirkimų ministras – rodo ambicijas. Lieka tik lėtesnis teisinio įtvirtinimo ir įgūdžių ugdymo darbas. Agentūrų sąveikumo stiprinimas, algoritminio paaiškinamumo užtikrinimas ir duomenų rinkinių atvėrimas pilietinei kontrolei nulems, ar dirbtinis intelektas iš tikrųjų pagerins sąžiningumą, ar tik sukurs procedūrinį naujoviškumą. AIPTI siūlo diagnostinį kelią, kaip objektyviai stebėti šią pažangą.

Apibendrinant, tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas turi potencialą paversti duomenų gausą viešąja verte. Tikrasis jo pažadas slypi ne pareigūnų pakeitime, o jų padėjime – pažeidimų žymėjime, prognozių gerinime ir atskaitomybės skatinime. Kai dirbtinis intelektas grindžiamas etine priežiūra ir žmonių patirtimi, jis tampa gero valdymo partneriu, o ne juodąja sprendimų dėže. Šalims, kurios susiduria su skaitmeninės transformacijos ir institucinių reformų sankirta, šis požiūris suteikia pamatuotą, įrodymais pagrįstą kelią link skaidresnių, efektyvesnių ir patikimesnių viešųjų išlaidų.