PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOTYVAVIMO BŪDAI IR METODAI LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE TAIKANT INOVATYVIUS UGDYMO METODUS

Santrauka

Mokymosi motyvacijos problema yra labai aktuali šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje, ypač pradinės mokyklos lietuvių kalbos pamokose. Motyvacija atlieka lemiamą vaidmenį palaikant mokinių susidomėjimą, koncentraciją ir akademinę pažangą. Motyvacijos stoka dažnai pasireiškia neišspręstomis užduotimis, nenoru dalyvauti, dėmesio blaškymu klasėje ir trukdžiais elgesiu. Nors mokymosi motyvacija yra plačiai tyrinėjama psichologijoje ir pedagogikoje, vis dar trūksta empirinių tyrimų, kurie būtų skirti būtent veiksmingoms motyvacijos strategijoms pradinių klasių lietuvių kalbos pamokose. Šiame tyrime nagrinėjama tokia pedagoginė problema: kokie motyvacijos metodai ir strategijos skatina aktyvų pradinių klasių mokinių mokymąsi ir įsitraukimą į lietuvių kalbos pamokas?
Tyrimo objektas. Motyvaciniai metodai ir strategijos, taikomi lietuvių kalbos pamokose Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos pradinių klasių mokiniams.
Tyrimo tikslas. Aptarti būdus ir metodus, kurie motyvuoja pradinių klasių mokinius lietuvių kalbos pamokose.
Tyrimo uždaviniai:
1.    Analizuoti mokymosi motyvacijos sąvoką ir ją stimuliuojančius veiksnius.
2.    Išnagrinėti metodus, kurie motyvuoja mokytis lietuvių kalbos pradinėje mokykloje.
3.    Nustatyti ir įvertinti Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos 1–4 klasių mokinių pažangą po motyvacinių metodų ir strategijų įgyvendinimo.
Tyrimo metodika. Taikytas mišrus metodas. Teorinėje dalyje analizuota mokslinė literatūra ir švietimo politikos dokumentai, įskaitant atnaujintą Lietuvos nacionalinę mokymo programą (2022). Empirinė dalis apėmė struktūruotą pamokų stebėjimą pagal V. Paužienė (2019) protokolą ir refleksinius dienoraščius. Iš viso buvo stebėtos penkios lietuvių kalbos pamokos (tris 2 klasėje, viena 1 klasėje ir viena 3 klasėje), o penkios pamokos buvo vedamos taikant novatoriškus motyvacinius metodus (viena 4 klasėje ir keturios 2–3 klasėse). Tyrimo metu buvo laikomasi mokslinių tyrimų etikos principų, užtikrinant konfidencialumą, sąžiningumą ir pagarbą dalyviams.
Tyrimo rezultatai.
Stebėjimai parodė, kad tradiciniai mokymo metodai, kuriuose dominuoja klausimų ir atsakymų metodai bei individualios užduotys, dažnai neskatino mokinių motyvacijos. Daugeliu atvejų aktyviai dalyvavo tik nedidelė mokinių grupė, o kiti liko pasyvūs arba išsiblaškę. Pamokose dažnai trūko įvairovės, vaizdinių priemonių ir interaktyvių užduočių, o tai ribojo mokinių įsitraukimą.
Įvedus novatoriškas motyvavimo strategijas, buvo pastebėti aiškūs teigiami pokyčiai. Pamokos, kuriose buvo naudojamos informacinės ir ryšių technologijos (IRT), pvz., interaktyvi lenta, „PowerPoint“ pristatymai ir internetiniai įrankiai („Mentimeter“, „Quizzy“), pritraukė mokinių dėmesį ir suteikė galimybę gauti grįžtamąjį ryšį realiuoju laiku. Mokiniai entuziastingai reagavo į interaktyvias veiklas ir vertino galimybę aktyviai dalyvauti. Pedagoginės pertraukos, įskaitant trumpus edukacinius žaidimus ir vaizdo įrašus, padėjo išlaikyti dėmesį ir sustiprino naujai įgytas žinias.
Be to, pamokos, kurios prasidėdavo įdomiais elementais (pvz., pasakojimais, kūrybiniais užduotimis, vaidmenų žaidimais), sėkmingai sukeldavo smalsumą ir didino dalyvavimą. Nuolatinis žodinis pagyrimas, skatinimas ir bendraamžių vertinimas dar labiau stiprino mokinių pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Bendradarbiavimo metodai skatino teigiamą klasės atmosferą, mažino trukdantį elgesį ir skatino bendraamžių paramą. Apibendrinant, novatoriški mokymo metodai sukūrė dinamiškesnę mokymosi aplinką, leidžiančią visiems mokiniams, ne tik aktyviausiems, produktyviai dalyvauti lietuvių kalbos pamokose.
Išvados. Tyrimas parodė, kad veiksmingai motyvuoti pradinės mokyklos lietuvių kalbos pamokose reikia:
•    pradėti pamokas įdomiais ir smalsumą žadinančiais užsiėmimais;
•    integruoti IKT ir interaktyvias mokymo priemones;
•    taikyti pedagogines pertraukas, kad išlaikytų koncentraciją;
•    teikti nuoseklią ir aiškią grįžtamąją informaciją;
•    palaikyti palaikančią ir įtraukią klasės atmosferą.
Rezultatai patvirtina, kad novatoriškos motyvacijos strategijos ne tik sumažina pasyvumą ir trukdantį elgesį, bet ir stiprina mokinių vidinę motyvaciją bei mokymosi rezultatus. Taigi mokytojai skatinami taikyti įvairius ir kūrybiškus metodus, siekiant skatinti aktyvų ir prasmingą mokymąsi pradinėje mokykloje.