DIRBTINIO INTELEKTO ĮTAKA MOKYMO PROCESUI

Santrauka

Šio tyrimo tikslas – ištirti dirbtinio intelekto (DI) poveikį mokymo praktikai Albanijoje, daugiausia dėmesio skiriant mokytojų požiūriui į jo galimybes ir rizikas. Nors DI sparčiai įgauna matomumą visame pasaulyje, jo taikymas Albanijos švietimo sistemoje išlieka neaiškus, keliant susirūpinimą, kad technologijos gali silpninti esminę žmogaus sąveiką, kuri suteikia prasmę ugdymui.

Tyrimas buvo atliktas Aleksandro Moišių universitete Duresyje, Albanijoje, platinant klausimynus 126 magistrantūros studentams ir alumnams 2024 m. spalio–gruodžio mėn. Atsakymai buvo analizuoti naudojant SPSS 25 programinę įrangą, siekiant užtikrinti profesionalią statistinę interpretaciją.

Rezultatai atskleidė, kad nors mokytojai pripažįsta DI kaip pasaulinę tendenciją, jo tiesioginis naudojimas klasėse vis dar ribotas. Daugelis respondentų išreiškė nerimą, jog DI gali sumažinti nepakeičiamą žmogaus sąveikos vaidmenį ugdyme. Mokytojai teikia vadovavimą, emocinę paramą ir motyvaciją, ko technologijos negali atkartoti. Todėl DI turėtų būti integruojamas kaip papildanti, o ne pakeičianti priemonė. Svarbu pažymėti, kad nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp miesto ir kaimo mokyklų, nes abi aplinkos pasižymi panašiu taikymo lygiu ir neapibrėžtumu.

Albanija tik neseniai pradėjo įsisavinti DI, įvesdama akademines ir mokslinių tyrimų programas, skirtas specialistų rengimui. Tačiau pažangą stabdo riboti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Tvariai plėtrai reikalingos didesnės investicijos į švietimą, infrastruktūrą ir profesinį mokymą. Apskritai DI Albanijoje dar tik ankstyvojoje vystymosi stadijoje, tačiau jo potencialas švietimo bei kituose sektoriuose yra plačiai pripažįstamas.

Kalbant apie skaitmeninius įgūdžius, maždaug pusė dalyvių nurodė turintys pakankamas technologines žinias, ypač 36–45 metų amžiaus grupėje. Dar 33 % turėjo tik pagrindinius įgūdžius, o daugelis pripažino poreikį tobulinti profesinę kvalifikaciją, kad prisitaikytų prie šiuolaikinių reikalavimų. Mokytojai dažnai naudoja technologijas ugdymo procese, tačiau DI priemones taiko tik mažuma. Nors beveik visi respondentai apie DI buvo girdėję iš socialinės žiniasklaidos, televizijos ar kolegų, 59 % pripažino savo darbe naudojantys labai mažai arba visai nenaudojantys DI įrankių. Priešingai, 18 % nurodė naudojantys juos dažnai ar reguliariai, daugiausia dėl to, kad šias priemones naudoja ir mokiniai.

Kalbant apie rizikas, 38 % mokytojų manė, kad jos visada lydės šią technologiją, o trečdalis suvokė jas kaip mažas arba neegzistuojančias. Nepaisant susirūpinimo, 60 % tikėjo, kad DI artimiausiais metais turės didelę įtaką švietimui, 75 % pabrėžė jo potencialą tobulinti mokymo ir administracinius procesus. Be to, 71 % matė DI naudą padedant pažeidžiamiems mokiniams, o 51 % tikėjo, kad jis gali padėti identifikuoti mokymosi sunkumus. Mokytojai taip pat išskyrė jo galimybes kurti šiuolaikinius mokymo tekstus, palengvinti tyrimus ir padaryti mokymąsi interaktyvesnį.

Vis dėlto pedagogai aiškiai išreiškė susirūpinimą dėl neigiamų padarinių. Beveik pusė baiminosi, kad DI gali sumenkinti mokytojo vaidmenį, 79 % pritarė, jog tai gali trukdyti mokinių kritinio mąstymo ugdymui. Tiek pat mokytojų DI siejo su padidėjusia plagijavimo rizika, o 46 % nuogąstavo, kad jis gali sustiprinti nelygybę ar diskriminaciją. Tarp kitų rizikų paminėta bendravimo įgūdžių silpnėjimas, perteklinis pasikliovimas paruošta informacija, dezinformacija ir socialinių ryšių nykimas.

Teigiamos pusės apėmė laiko taupymą, užduočių automatizavimą, šališkumo mažinimą, tyrimų palaikymą bei mokinių savarankiškumo skatinimą. Daugelis pabrėžė DI vertę lavinant analitinius ir organizacinius gebėjimus, taip pat jo naudą specializuotuose mokymuose, seminaruose bei nuotoliniuose kursuose. Svarbu, kad 84 % respondentų sutiko, jog jaunimo ateitis neišvengiamai bus susijusi su DI.

Apibendrinant galima teigti, kad tyrimas atskleidė ir entuziazmą, ir skepticizmą DI atžvilgiu Albanijos švietime. Mokytojai pripažįsta jo potencialą didinti efektyvumą, teikti personalizuotą pagalbą ir skatinti inovacijas, tačiau taip pat pabrėžia nepakeičiamą žmogaus sąveikos, mentorystės ir kritinio mąstymo reikšmę. Norint sėkmingai integruoti DI, Albanijai būtina investuoti į mokymus, infrastruktūrą ir etinius pagrindus, užtikrinant, kad technologijos papildytų, o ne pakeistų žmogiškuosius ugdymo aspektus.