FIZINIŲ ASMENŲ SKAITMENINĮ INVESTAVIMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ BALTIJOS IR ŠIAURĖS ŠALYSE

Santrauka

Šiais laikais finansų valdymas yra neatsiejamas nuo skaitmenizacijos. Finansinės technologijos (fintech) leidžia didesnei daliai gyventojų gauti įvairesnių finansinių produktų, o tai turi įtakos ne tik mokėjimams ir pervedimams, bet ir draudimui, kreditui ir santaupoms. Todėl vartotojams reikia naujų finansinio raštingumo formų, glaudžiai susijusių su skaitmeninio raštingumo sąvokomis. Šis finansinių žinių trūkumas gali paskatinti rizikingą finansinį elgesį, pvz., nepakankamas santaupas sunkiems laikams ar išėjus į pensiją, impulsyvius pirkinius ir pan. Kita vertus, skaitmeninis investavimas tampa vis populiaresnis, prieinamas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Ypač tai tapo aktualu pasaulinės COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai fizinių asmenų finansinės operacijos (įskaitant ir investavimą) iš fizinių tapo elektroninėmis. Siekiant kokybiškai investuoti skaitmeninėmis priemonėmis, reikalingas aukštesnis finansinio raštingumo lygis, nes asmuo turi pasirinkti tokį investavimo instrumentą, kuris atitinka jo lūkesčius: investicijos sumą, riziką, grąžą, laikotarpį ir kt. Be to, asmenys turi turėti skaitmeninių įgūdžių norėdami investuoti skaitmeniniu būdu.

Mokslinė problema – kokie veiksniai lemia sėkmingą fizinių asmenų skaitmeninį investavimą.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti fizinių asmenų skaitmeninį investavimą lemiančius veiksnius Baltijos (Latvijos ir Lietuvos) bei Šiaurės (Suomijos ir Švedijos) šalyse.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, sisteminimas ir apibendrinimas.

Teorinė analizė parodė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys sėkmingą fizinių asmenų skaitmeninį investavimą yra finansinis raštingumas ir skaitmeninis raštingumas. Finansinis raštingumas mokslinėje literatūroje apibrėžiamas kaip įgūdžių ir sugebėjimų, reikalingų tinkamai suprasti ir aiškinti finansinei informacijai, ir ja remiantis priimti teisingus finansinius sprendimus, visuma. Finansinio raštingumo lygį galima nustatyti įvertinant finansinių žinių ir supratimo turinio, procedūrinių gebėjimų bei situacijų kontekstą. Skaitmeninis raštingumas yra techniniai–procedūriniai, kognityviniai ir emociniai– socialiniai įgūdžiai. Išskiriami trys skaitmeninio raštingumo lygiai: skaitmeninė kompetencija (įgūdžiai, sąvokos, požiūriai, nuostatos), skaitmeninis naudojimas (profesionalus, disciplininis taikymas), skaitmeninė transformacija (novatoriškumas, kūrybiškumas).

Atliktas tyrimas atskleidė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių namų ūkių investicijų norma analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai, tačiau Švedijos namų ūkių investicijos norma išsiskyrė ženkliausiai – analizuojamu laikotarpiu ji svyravo tarp 12,04-12,25 proc. ir buvo apie du kartus didesnė nei Suomijoje bei analizuojamose Baltijos šalyse. Mažiausia namų ūkių investicijų norma buvo Latvijoje, ji siekė 4,48-5,83 proc. Pastebėta, kad 2020 m. palyginus su 2019 m. visose analizuojamose šalyse namų ūkių investicijų norma neženkliai sumažėjo (išskyrus Suomiją – šioje šalyje analizuojamas rodiklis padidėjo), tai galima sieti su visą pasaulį apėmusia COVID-19 pandemija, kuomet namų ūkiai buvo linkę taupyti.

Visu analizuojamu laikotarpiu (2017-2021 m.) skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių asmenų dalis analizuojamose Baltijos šalyse buvo ženkliai mažesnė nei Šiaurės šalyse. Skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalis Lietuvoje buvo mažiausia. Ji svyravo tarp 42-49 proc. Šiek tiek didesnė skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalis buvo Latvijoje (51-56 proc.). Suomijoje ir Švedijoje skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalis svyravo tarp 67-79 proc.

Apibendrinant analizuotus statistinius duomenis galima teigti, kad pagal namų ūkių investicijų normos ir skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalies rodiklius didžiausios skaitmeninio investavimo galimybės buvo Švedijoje, o šios šalies realusis BVP (bendrasis vidaus produktas) gyventojui buvo sukuriamas didžiausias. Suomijos realusis BVP vienam gyventojui buvo beveik tris kartus didesnis nei Baltijos šalyse, skaitmeninio raštingumo lygis buvo didžiausias visose analizuotose šalyse, tačiau šios šalies namų ūkių investicijų norma buvo artima Baltijos šalių normai, todėl galima formuluoti išvadą, kad Suomijos namų ūkiai, nors ir turėjo galimybes, tačiau nebuvo linkę investuoti.