MOKYKLOS DIREKTORIAUS, KAIP FORMALAUS IR NEFORMALAUS LYDERIO, SAVYBĖS: MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ POŽIŪRIS

-

Santrauka

Vadovavimas šiuolaikinėje mokyklos organizacijoje yra esminis dalykas formuojant mokyklos komandą, atsidavusią ir motyvuotą siekti strateginių įstaigos tikslų, plėtoti ir tobulinti organizacijos kultūrą. Mokyklos direktorius yra vadovas pagal jam suteiktus įgaliojimus einant pareigas, pašauktas priimti valdymo sprendimus. Jis gali turėti „įgimtų“ lyderio savybių arba jas įgyti ir ugdyti mokymų ir kvalifikacijos pagalba. Nepriklausomai nuo to, kokio tipo vadovas yra vadovas, jis turi susikurti organizacijos plėtros viziją ir motyvuoti darbuotojus ja vadovautis, sudaryti sąlygas dalytis žiniomis ir pasiekti kokybišką išsilavinimą bei efektyvų įstaigos vystymąsi, dalyvaujant pedagoginiams specialistams, tėvai, suinteresuotos šalys ir kt. Šiuo tikslu mokyklos direktorius turėtų pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios yra šio straipsnio tyrimo objektas. Buvo atlikta įvairių specialybių Šumeno universiteto dėstytojų ir studentų apklausa. Jiems pateikiami teiginiai apie formalaus ir neformalaus vadovo savybes mokykloje, kuriuos jie turi surikiuoti pagal svarbą. Tyrimo tikslas – išryškinti reikšmingiausias formalaus ir neformalaus lyderio mokyklinio ugdymo sistemos institucijose profesines ir asmenines savybes. Mokinių ir dėstytojų išsakytos nuomonės sutapo dėl svarbiausių formalių ir neformalių lyderių įgūdžių. Abi respondentų grupės daugiau dėmesio skiria jo asmeninėms savybėms, dauguma jų kaip svarbiausią įvardija neformalaus lyderio gebėjimą dirbti komandoje ir skatinti bendradarbiavimą, o formalus vadovas, pasak daugiau nei 50 proc. geba sukurti pasitikėjimo požiūrį su komanda. Mokytojai ir studentai taip pat mano, kad jų vadovas turėtų būti sektinas pavyzdys, savybė, kuri patenka į trejetą svarbiausių vietų. Kitaip tariant, komandinis darbas ir geri santykiai tolerantiškoje ir palaikančioje aplinkoje, remiantis tyrimo rezultatais, lemia mokyklos lyderystę. Mokytojai mažiau dėmesio skiria vadovo įgūdžiams kurti įstaigos plėtros viziją ir vesti ugdymo proceso dalyvius bei suinteresuotas šalis, su kuriomis bendradarbiauja, keliu siekti norimos vizijos ir tikslų. Jie neišreiškia pasirengimo pokyčiams ir lyderio gebėjimo diegti naujoves nelaiko reikšmingu. Jie taip pat nerodo didelio noro dalyvauti valdyme ir prisiimti atsakomybę, kurią suteikia mokyklos autonomija. Skirtingai nei mokytojai, mokiniai labiau teikia pirmenybę vadovo įgūdžiams kurti ilgalaikį mokyklos plėtros planą su tam tikra vizija, deleguoti pareigas pedagogikos specialistams, kelti užduotis ir siekti grįžtamojo ryšio apie jų įgyvendinimą. Tačiau jie taip pat labiau orientuoti į asmenines lyderio savybes, į jo įgūdžius kuriant ir palaikant komandą. Tyrimo rekomendacijomis siekiama didinti dėstytojų (būsimų ir esamų) įsipareigojimą tirti, diegti ir plėtoti inovacijas, siekiant skleisti ir dauginti gerąsias praktikas, palaikančias organizacijos kultūros ir besimokančios organizacijos principų plėtrą. Apibendrintos tyrimo išvados rodo, kad mokyklos vadovas turi turėti profesinių gebėjimų kurti inovatyvaus institucijos plėtros viziją, o savo asmeniniu pavyzdžiu ir savybėmis įtraukti į ugdymo procesą dalyvius bei bendradarbius į jo įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas ugdymo procesas. ugdymo kokybę mokykloje.