ŠVIETIMO POLITIKA IR ŽINIOMIS GRINDŽIAMA EKONOMIKA: GRUZIJOS ATVEJIS

Santrauka

Gruzija palaipsniui pereina prie žinių ekonomikos (ŽE). Šiame tyrime nagrinėjamas ryšys tarp vyriausybės išlaidų švietimui ir mokinių skaičiaus Gruzijoje, daugiausia dėmesio skiriant šalyje vykdomoms švietimo reformoms. Tyrimu siekiama įvertinti, kokiu mastu padidėjusios valstybės investicijos į švietimą paveikė stojančiųjų į tris švietimo lygius (pradinį, vidurinį ir aukštąjį) rodiklius. Kadangi trūksta istorinių ir netikslių statistinių duomenų nuo 1990 m. iki 2006 m., atliekama longitudinė duomenų analizė nuo 2006 m. iki šių dienų, ypatingą dėmesį skiriant dviem skirtingiems laikotarpiams: 2006-2016 m. ir 2016 m. - dabartis, taip pat svarbu pažymėti, kad Gruzija 2005 m. prisijungė prie Bolonijos proceso ir įsteigė EHEA (Europos aukštojo mokslo erdvę). Metodologiškai regresinė analizė naudojama siekiant kiekybiškai įvertinti švietimo išlaidų poveikį stojančiųjų skaičiui, kontroliuojant kitus socialinius ir ekonominius kintamuosius. Išvados atskleidžia teigiamą, nors ir pavėluotą, koreliaciją tarp švietimo išlaidų ir stojančiųjų skaičiaus didėjimo, o reikšmingiausias pagerėjimas pastebėtas laikotarpiu po 2016 m., kuris sutapo su intensyvesnėmis reformų pastangomis ir vyriausybės prioriteto teikimu švietimui. Vis dėlto tyrime pripažįstama, kad jis gali nevisiškai atspindėti tikrąją priėmimo į mokyklas rodiklių priklausomybę nuo išlaidų, nes neįtraukti kiti įtakingi veiksniai, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai ir ekonominės sąlygos. Nepaisant šių trūkumų, analizė iš dalies, tačiau iš esmės paaiškina pagrindinį ryšį tarp vyriausybės išlaidų ir mokinių skaičiaus.