JAUNIMO PILIETIŠKUMO RAIŠKA IR JĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI

Santrauka

Pilietiškumas (pabrėžiantis kiekvieno piliečio įgalinimą) ir jo ugdymas yra svarbi priemonė sudėtingoms bendruomenių problemoms spręsti ir visuomenės pažangai įgyvendinti. Jaunimo balsai, požiūris ir dalyvavimas yra labai svarbūs prisidedant prie teigiamų socialinių pokyčių. Tačiau mokslininkai ir tyrėjai identifikuoja akivaizdų „jaunimo dalyvavimo trūkumą“. Studijose ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose dokumentuose daugiausia dėmesio skiriama pilietiškumo ugdymui (mokyklose, universitetuose ar kitose institucijose). Tačiau aktualiau yra analizuoti ir pripažinti jaunų žmonių pilietiškumo skatinimo galimybes. Todėl straipsniu siekiama nustatyti jaunų žmonių pilietiškumo raišką ir ją skatinančius veiksnius.

Tyrimo objektas – jaunimo pilietiškumas.

Tyrimo tikslas – nustatyti jaunų žmonių pilietiškumo raišką ir ją skatinančius veiksnius.

Tyrimo tikslai:

1. Išanalizuoti jaunimo pilietiškumo raišką.
2. Atskleisti veiksnius, skatinančius jaunų žmonių pilietiškumą.

Tyrime buvo taikomi kokybiniai metodai (mokslinės literatūros analizė, grupinė diskusija, turinio analizė). Tyrimas buvo vykdomas įgyvendinant projektą „Pažink pilietiškumą“. Tyrimo dalyviai – jaunuoliai (14–29 m.), gyvenantys, studijuojantys ar dirbantys Klaipėdos mieste. Kvietimas dalyvauti projekte buvo paskelbtas projekto Facebook paskyroje, išsiųstas įvairių Klaipėdos jaunimo organizacijų el. Duomenų rinkimas – grupinėse diskusijose buvo renkami kokybiniai duomenys / informantų nuomonės. Surengtos 4 diskusijos; kiekvienoje diskusijoje dalyvavo 12 informantų. Tyrimo imtį sudarė 48 informantai. Diskusijos metu dalyviams buvo pateikti 7 klausimai. Diskusijos buvo įrašytos; įrašai buvo surašyti į protokolus. Tyrimo įgyvendinimo ir duomenų analizės metu buvo vadovaujamasi bendraisiais tyrimo etikos ir kokybinio tyrimo principais. Informantų atsakymai skirstomi pagal kategorijas ir subkategorijas. Šiame straipsnyje analizuojami informantų teiginiai dviem klausimais.

Literatūros apžvalga atskleidė, kad pilietiškumas yra teisinis ir psichologinis konstruktas, turintis įvairių išraiškos formų, tokių kaip lojalumas, patriotizmas, socialinė atsakomybė. Paprastai aktyvūs piliečiai žino savo teises, pareigas ir pareigas demokratinei valstybei; dalyvauti, įsitraukti ir dirbti visuomenės labui, bendrapiliečių teisių ir laisvių apsaugai, demokratijai ir savo šalies gerovės siekimui. Jie dalyvauja, dalyvauja ar net daro įtaką visuomenės ekonominiam, socialiniam, kultūriniam, pilietiniam ir politiniam gyvenimui. Grupinės diskusijos dalyvių teiginius apie jų pilietiškumo raišką galima suskirstyti į priklausymo tautai ar šaliai bei tradicinės savanorystės kategorijas. Jaunimas aktyviai vardijo įvairių įsipareigojimų vykdymą, skirtingų tautinių elementų, tokių kaip vėliava, himnas ir/ar tautinių tradicijų laikymąsi, naudojimą, pagarbą savo šaliai, tradicijų puoselėjimą ir tradicinio elgesio demonstravimą, šalies reprezentavimą. Jaunuoliai grupinėje diskusijoje minėjo savanorystę ar nesavanaudišką elgesį, laiko skyrimą sau, mandagų bendravimą su kitais žmonėmis.

Mokslininkai nurodo tokius pilietiškumą skatinančius veiksnius kaip edukacijas, aiškų vertės įvardinimą jaunimui (motyvacijos ir susidomėjimo), efektyvumą, aiškią veiklos svarbą; kai kurių kliūčių, tokių kaip laiko spaudimas ir/ar socialinė atskirtis, sprendimą ar pašalinimą. Grupinės diskusijos dalyvių atsakymų duomenų analizė atskleidžia tam tikrus specifinius veiksnius, kurie paskatintų didesnį jaunimo dalyvavimą įvairiose veiklose. Kai kurie iš jų yra susiję su objektyviais veiksniais, tokiais kaip gausesnė ir labai konkreti informacija apie įvairius renginius ir galimybes dalyvauti pilietiškumo veikloje, tinkamesnis laikas ar nemokamas dalyvavimas. Diskusijos dalyviai įvardijo ir kai kuriuos teiginius, kuriuos galima identifikuoti kaip subjektyvius veiksnius: veikla ir informacija apie juos turi būti labai įdomi ar šokiruojanti.