SAVANORIŠKOS VEIKLOS ESMĖ, NAUDA IR MOTYVAI: TEORINĖ APŽVALGA

Autoriai

  • Jurgita Paužuolienė Klaipėdos valstybinė kolegija / higher education institution
  • Ilvija Pikturnaitė
  • Saidas Rafijevas Klaipėdos valstybinė kolegija / higher education institution

DOI:

https://doi.org/10.52320/svv.v1iIX.354

Raktažodžiai:

savanoriškos veiklos esmė, savanoriškos veiklos nauda, savanoriškos veiklos motyvatoriai

Santrauka

Jau kelis dešimtmečius tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose bei mokslininkų ataskaitose pabrėžiama savanoriškos veiklos svarba. Tyrėjai teigiamai vertina vyriausybės dėmesį savanoriškos veiklos skatinimui ir palengvinimui, tačiau taip pat pastebi sunkumus, kylančius paverčiant dokumentus praktika. Todėl straipsnyje siekiama teoriškai išanalizuoti savanorystės esmę, naudą ir motyvus. Tikslams pasiekti pasitelkta dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Analizė rodo, kad apibūdindami savanorystę autoriai dažniausiai vartoja sąvokas veikla, visuomenė, laikas, savanoris, socialinis, laisvas, žmogus, visuomenė, nauda, savanoris, draugas, darbas, amžius ir kt. Literatūros analizė atskleidė šiuos savanoriškos veiklos bruožus: ji yra nemokama ir neprivaloma; gali būti organizuota ir neformali; tai veikla, kuriai reikalingi ištekliai; ji yra naudinga ir priklauso nuo motyvatorių veiksmingumo. Savanoriška veikla sujungia asmeninę naudą ir poveikį visuomenei, skatina bendradarbiavimą, socialinę įtrauktį ir atsparumą, kartu didindama asmeninę gerovę. Jauniems žmonėms ji suteikia galimybę tobulinti įgūdžius, ieškoti karjeros galimybių ir įgalinti save, aktyviai prisidedant prie prasmingų tikslų. Vyresnio amžiaus žmonėms ji suteikia tikslą, ryšį ir galimybę dalytis savo patirtimi, stiprina fizinę ir psichinę sveikatą ir kartu padeda kovoti su vienatve.

Atsisiuntimai

Publikuotas

2024-12-10

Kaip Cituoti

Paužuolienė, J., Pikturnaitė, I., & Rafijevas, S. (2024). SAVANORIŠKOS VEIKLOS ESMĖ, NAUDA IR MOTYVAI: TEORINĖ APŽVALGA . STUDIJOS – VERSLAS – VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS, 1(IX), 144–154. https://doi.org/10.52320/svv.v1iIX.354