EMOCINIO INTELEKTO ĮGŪDŽIŲ FORMAVIMAS TREČIOJE KLASĖJE

Santrauka

Yra įvairių nuomonių apie vaikų auginimo šeimoje ypatumus, priklausomai nuo tėvų išsilavinimo. Dažnai manoma, kad žmonės su mažesniu išsilavinimu yra mažiau pajėgūs tinkamai auginti vaikus, o išsilavinę žmonės laikomi tinkamesniais tėvais, galinčiais užauginti „gerus“ vaikus.

Trečiokų klasės mokiniai jau yra pakankamai subrendę kritiškai mąstyti ir formuoti abstrakčias sąvokas. Tačiau emocinis intelektas ne visada reiškia aukštą IQ. Todėl keliamas probleminis klausimas: kokia tėvų švietimo įtaka vaikų emocinio intelekto ugdymui trečioje klasėje?

Tyrimo objektas – tėvų švietimo įtaka emocinio intelekto ugdymui.

Tyrimo tikslas – nustatyti tėvų švietimo įtaką vaikų emocinio intelekto ugdymui trečioje klasėje.

Tyrimo metodai: siekiant atskleisti tėvų švietimo įtaką vaikų emocinio intelekto ugdymui, jo sampratai ir ugdymo ypatybėms, pasirinktas mokslinės literatūros analizės metodas. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kokybinis metodas – stebėjimas. Tyrimo rezultatai apdoroti kokybinės analizės metodu.

Išvados.

1. EQ yra labai svarbus trečios klasės mokinių raidai. Šiame amžiuje vaikai aktyviai mokosi bendrauti, spręsti konfliktus ir suprasti kitų žmonių jausmus. Tinkamai išvystytas emocinis intelektas padeda vaikams geriau mokytis, stiprina draugystę ir suteikia pasitikėjimo savimi. Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos vaikų emociniam pagrindui šeimoje, yra jų tėvų išsilavinimas. Tėvai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą, dažniau geba geriau spręsti problemas, bendrauti ir reguliuoti emocijas. Jie turi geresnes žinias ir įgūdžius, kaip auginti vaikus ir užtikrinti emocinę gerovę, nes labiau domisi šiuo procesu ir geriau supranta skirtingus vaiko raidos etapus. Išsilavinę tėvai geba tinkamai reaguoti į įvairias vaikų emocijas. Vaikai, kurie stebi savo tėvus, mėgdžioja jų elgesį ir taip pat išmoksta valdyti savo emocijas. Aukštasis motinos išsilavinimas teigiamai veikia vaiko emocijų reguliavimą. Vaikai, kurių tėvai turi žemesnį išsilavinimą, dažniau pasaulį mato kaip nepatikimą, jaučiasi atstumti ir neverti meilės, turi daugiau psichikos problemų.

2. Tyrimas parodė, kad tėvų išsilavinimas veikia vaikų gebėjimą atpažinti savo jausmus, valdyti emocijas ir siekti tikslų. Tyrimas rodo, kad vaikai, kurių tėvai turi vidurinį arba bakalauro išsilavinimą, silpniau atpažįsta savo jausmus ir dažniau juos išreiškia netinkamai.

Vaikai, kurių tėvai turi magistro laipsnį, yra labiau linkę būti kantrūs ir emociškai stabilūs. Reikšmingi skirtumai pastebėti ir emocijų valdymo srityje, būtent savikontrolės įgūdžių raiškoje. Mokiniai, kurių tėvai turi magistro laipsnį, visų stebėjimų metu demonstravo puikius savikontrolės įgūdžius, teigiamai reagavo į komentarus ir lengvai susikaupė atliekant įvairias užduotis.

Kita vertus, vaikai, kurių tėvai turi vidurinį išsilavinimą, turi santykinai silpnus savikontrolės įgūdžius. Mokinių tikslų, kurie yra vienas iš emocinio intelekto komponentų, pasiekimui gali turėti įtakos tėvų išsilavinimas.

Mokiniai, kurių tėvai turi vidurinį išsilavinimą, sunkiau prisiima atsakomybę ir geba motyvuoti savo veiksmus. Vaikai, kurių tėvai turi magistro laipsnį, geba prisiimti atsakomybę, kryptingai atlikti darbą ir geba pagrįsti savo veiksmus. Gebėjimo suvokti kitų jausmus skirtumai, priklausomai nuo tėvų išsilavinimo, pasireiškia empatijos įgūdžiais ir gebėjimu išklausyti kitus. Mokiniams, kurių tėvai turi vidurinį išsilavinimą arba bakalauro laipsnį, šie įgūdžiai nepasireiškė arba pasireiškė silpnai. Mokiniai, kurių tėvai turi magistro laipsnį, elgėsi empatiškai ir stengėsi išklausyti kitus.

Su tarpasmeninių santykių ugdymu susiję įgūdžiai reikšmingų skirtumų, priklausomai nuo tėvų išsilavinimo, neparodė.

Taip pat nustatyta, kad skirtingas temperamentas gali turėti įtakos EQ įgūdžiams.