ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO(SI) GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE

Santrauka

Straipsnyje gilinamasi į aktualią problemą – ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(si) poreikius, iššūkius, galimybes ikimokykliniame amžiuje.  Šiuolaikiniame pasaulyje gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis tampa esminiu, nes jis prisideda prie asmeninio tobulėjimo, bendravimo su pasauliu, kitų kultūrų supratimo, prieigos prie informacijos šaltinių ir keitimosi informacija su žmonėmis iš kitų šalių. Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas/mokymasis leidžia pasinaudoti amžiaus periodu, kuris yra palankus kalbų mokymuisi, ir pagerina mokymosi rezultatus vėlesniuose etapuose. Tyrimai rodo, kad ankstyvasis kalbų mokymas/mokymasis gerina kalbos įgūdžius ir skatina kognityvinį vystymąsi, problemų sprendimo gebėjimus ir kultūrų supratimą.

Šios temos tyrimai yra vertingi ir būtini siekiant gilesnio supratimo ir rasti praktinių sprendimų, kurie padėtų veiksmingiau mokyti užsienio kalbų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tyrimo problema kyla dėl susirūpinimo, kad ankstyvasis užsienio kalbų mokymas/mokymasis ikimokykliniame amžiuje gali trukdyti vaikų gimtosios kalbos raidai. Lietuvoje šiuo klausimu trūksta vieningos nuomonės, o mokslininkai apie tai plačiai nediskutavo. Užsienio tyrimai rodo, kad ankstyvasis kalbų mokymas/mokymasis gali teigiamai paveikti vaikų kognityvinį vystymąsi ir kalbinius įgūdžius. Tačiau Lietuvoje vis dar vyksta diskusijos apie šio mokymo poveikį vaikų gimtajai kalbai. Būtina rasti būdų, kaip veiksmingai integruoti užsienio kalbų mokymą į ikimokyklinio ugdymo programą, nekenkiant vaikų gimtajai kalbai. Straipsnio tikslas: Ištirti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(-si) galimybes ikimokykliniame amžiuje. Straipsnio uždaviniai. Teoriškai pagrįsti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(-si) aktualumą ikimokykliniame amžiuje. Empiriškai nustatyti mokytojų ir logopedų požiūrį į jo aktualumą. Metodai. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė; žodinė apklausa (interviu). Rezultatai: Užsienio kalbų mokymasis ikimokykliniame amžiuje: stimuliuoja smegenų veiklą, padeda lavinti atmintį, kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius, palengvina kitų dalykų, įskaitant matematiką ir gamtos mokslus, mokymąsi ir įvaldymą. Mokslininkai pabrėžia, kad ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis gali suteikti vaikams pasitikėjimo savimi ir entuziazmo mokytis kalbų ir mokytis mokyklos. Vaikai be didelių pastangų gali lavinti tarimą, intonaciją, plėsti žodyną, įvaldyti kalbines struktūras. Vaikai geriausiai mokosi per žaidimus, daineles ar aktyvią veiklą – tai padeda jiems natūraliai įsisavinti naujus žodžius ir frazes. Paveikslėlių, animacijų ar spalvingų iliustracijų naudojimas gali padėti vaikams susieti kalbą su konkrečiais objektais ar veiksmais. Reikėtų pabrėžti, kad reguliarus kalbos kartojimas yra svarbus – kartodami žodžius ir frazes, vaikai gali stiprinti savo užsienio kalbos įgūdžius. Skaitymas, IKT naudojimas, panardinimas ir kiti metodai padeda sukurti palankią aplinką, kurioje vaikai gali mokytis užsienio kalbų natūraliai ir maloniai.

Preliminaraus tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai ir logopedai teigiamai atsiliepia apie ankstyvąjį užsienio kalbų mokymąsi, pabrėždami jo naudingumą ir svarbą vaikų kalbiniam, socialiniam ir pažintiniam vystymuisi. Logopedai dažniau pabrėžia individualų požiūrį į kiekvieno vaiko kalbos raidą ir galimus iššūkius vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio kalbų mokymas gali apsunkinti gimtosios kalbos fonologinę sistemą vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Mokytojai pabrėžia pažintinę naudą, pavyzdžiui, atminties, susikaupimo ir problemų sprendimo ugdymą, taip pat kultūrinį sąmoningumą ir toleranciją. Logopedai rekomenduoja pradėti mokytis užsienio kalbų kuo anksčiau, kai kurie net nuo kūdikystės. Mokytojai taip pat mano, kad užsienio kalbų mokymasis turėtų prasidėti nuo 3–4 metų amžiaus ar net nuo kūdikystės, pabrėždami, kad ankstyvas kalbų mokymasis lavina smegenis ir padeda lengviau įgyti kalbos natūraliose situacijose.